Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti | MusuGyvenimas.lt

Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti

bendravimas
bendravimas

Elgesys, kurio kažkada esame išmokę, vėliau gali pasirodyti esąs
nebeefektyvus. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus, kuriuos laikome
nebetinkamais, nebenaudingais, tuos, kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų?
Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas, kuris
išdėstytas ankstesniajame skyrelyje – gera žinia visiems, kurie norėtų pakeisti
savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. Mes gebame mąstyti, vertinti savo
poelgius, numatyti jų padarinius, vadinasi, nesame savo aplinkos, dabartinės ar
tos, kuri veikė mus anksčiau, įkaitai. Atsakymas į klausimą, ar galima išmokti
sėkmingiau bendrauti yra, be abejo, teigiamas. Kita vertus, pakeisti įprastą
elgesį kitokiu nėra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas – tai antras
prigimimas. Tam reikia ir žinių, ir didelio noro.

Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti, visų pirma reikėtų nuspręsti,
kokio elgesio norėtumėt atsisakyti, o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu.
Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą, kurio
norėtumėt išmokti. Ko verta mokytis, manome, padės suprasti tolesniuose
skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai.
Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai, kokie veiksniai turi įtakos bendravimo
sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe, šeimoje ir pan. Rasite
paaiškinimų ir praktinių patarimų, kurie, tikimės, padės keisti bent kai kuriuos
neefektyvius bendravimo įpročius. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui
taiko sudėtingesnius metodus, specialias technikas. Tokie užsiėmimai padeda
pasiekti geresnių rezultatų, radikalesnių permainų. Bet čia norėtųsi atkreipti
dėmesį į vieną bendrą principą, galiojantį bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti
savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius, išmokti susikurti įvaizdį ir
prisistatyti. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. Ji
labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų, vertybių, požiūrio į kitus.
Geranoriškumas, pasitikėjimas, pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei,
gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį, sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas
vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys, be kurių
nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su
aplinkiniais stiliaus.

Bihevioristai svarbiausia priemone, padedančia keisti nepageidautiną
elgesį, laikė pastiprinimą. Pastiprinimas – tai apdovanojimas ar kitoks
paskatinimas, skiriamas už tokį elgesį, kurio norima sulaukti ir ateityje. Kad
pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis, vienas garsiausių bihevioristų F. B.
Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių:

Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius, kuo tiksliau
įvardijant, už ką
Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai, padarykite tai tuojau pat
Kelkite tokius tikslus, kuriuos įmanoma pasiekti; daug mažų pergalių
labiau skatina eiti pirmyn, nei viena didelė
Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų; parodant dėmesį, kartais galima
pradžiuginti labiau, nei įteikiant premiją
Negailėkite staigmenų – nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas
paperka labiau nei tas, kurio iš anksto tikimės.
Pagal Ch. Handy (1993).

Pasvarstykite:
• Ar galima sakyti, kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra
nulemtas prigimties? Kodėl, jūsų nuomone, galima arba ne?
• Kaip, remdamiesi tuo, ką sužinojote šiame skyriuje, galėtumėt paaiškinti
patarles: nebūk per saldus – visi laižys, nei per kartus, nes išspjaus;
Dieve, apsaugok nuo draugų, o nuo priešų pats apsisaugosiu?
• Kodėl galima tvirtinti, kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti?
• Kada galima sakyti, kad studentų grupės narius sieja tarpusavio
santykiai?
• Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą, jei savo tikslą pasiekiame,
tuo užkirsdami kelią asmens, su kuriuo bendraujame, tikslo siekimui?
Kaip argumentuotumėt savo atsakymą?
• Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė?

Parašykite komentarą