Ne tolybėse gyvenu, bet retai matomės… Kartais be reikalo
kaltinu gyvenimą. Jaučiuosi kaltės lietuje paskandinęs
Tavo širdgėlą, kai su priekaištu paklausi, ko taip retai pasirodau…
Tėvužėli, esu retas Tavo švenčių svečias ir mano atneštos
gėlės, vargu, ar gali sunaikinti ilgesio minutes, kurios,
tikriausiai, Tau panašios į kelionę aplink pasaulį. Jaučiuosi
suglumintam prisiminimų rojuj, kai apkabini virpančiu savo
glėbiu.
Atleisk man, Tėve — aš ateisiu retai, bet būsiu tikras
Tavo garbės nešėjas žemėje. Triumfuokim, Tėve! Mes abu
— tai vienai Mes abu — tai laimė! Mes abu — tai jėga!