Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama, tarp margų gėlių, Tu šviesi kaip saulė, kaip rytų aušra, už Tave pasauly geresnės nėra!!
***
Jei pasaulyje Jūsų nebūtų, Gerumas ir meilė netektų vardų. Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų Ir žemė visa apsitrauktų ledu.
***
Mes užaugom, iš namų išėjom, Rodos, tik ilsėkis, būk rami. O juk rūpesčių nesumažėjo Nuo tada, kai buvome lopšy. Pakely gimtinės medžiai šlama Ir svaigina žiemos vėsa. Tu labai mums reikalinga, Mama, Laukianti, atleidžianti, gera.
***
Gyvenime – Mama vienintelė Gėlė gražiausia.. Vienintelis žiedelis, Išsiskleidžiantis nakčia.. Žydintis ir niekad nenuvystantis..
***
Tava širdis mums reikalinga, Mama, Ir ašara, ir lūpų šypsena. Vaikystės žiedus garbanos šios mena, Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
***
Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.
***
Žinau, brangioji mama Tik prie tavo šono Jaučiu gyvenimą gerą ir pilną džiaugsmo
***
Mano mažytės dienos saulė anksti myluotos tarsi laukų purienos ryto rasa paklotos dar visiškai neilgas mano pačios takelis aš lyg lakštutė pilkas mažas mamos paukštelis..
***
Šią džiugią dieną pas Tave skubu Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais, Man niekas kitas šiandien nesvarbu, išskyrus laimę Tavo akyse Mamyte.
***
Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mus keliais ir klystkeliais neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą