Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties.
***
Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos… Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais… Visko buvo šitam ilgam kely… O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
***
Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
***
Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve. Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti. Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule. Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme. Tu tokia stipri, kad galėtum būti vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu būti. O tu viskas drauge – nes tu mano mama!
***
Šie žodžiai mano mama,tau brangioji, Aš juos skiriu šiandieną vien tik tau, Ir iš visos širdies už nerimą dėkoju Už nemigos naktis,už viską ką gavau!
***
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas – mamos dovana ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lūpos dukrytės tau “Mama” šnibždės!
***
Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu – nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties.
***
Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama, tarp margų gėlių, Tu šviesi kaip saulė, kaip rytų aušra, už Tave pasauly geresnės nėra!!