Rumi Meilės eilės ir netik

Tikras įsimylėjėlis tarsi liutnia,
ji išgauna melodiją tik tuščia,
vos jai prisipildžius, dainius deda ją į šalį*
Jei esi pilnas savęs,
nepajusi švelnaus Jo pirštą prisilietimo.
Ištuštink save ir atsiduok,
šitaip „čia“ apsvaigsta
„niekur“ vynu.

***

Išsiskyrimas lenkia vilties nugarą,
žiaurumas suriša ilgesio rankas,
tačiau įsimylėjėlis niekada nepuola į neviltį.
Atsidavusiai širdžiai
viskas įmanoma.

***

Mano širdis sukos aistringai
tavo žodžių ugny;
Dabar suprantu – kų regėjau kaip ugnį, tebuvo ledas,
kų regėjau kaip vandenį, buvo miražas,
ir mūsų istorija tėra senas užmirštas sapnas*

***

Mano taurė suskilo.
Įsimylėjėlių sueigai
tokia taurė nepritinka.
Bet neapraudu suskilusio kūno,
nes Vyno Nešėjas man paruošė kitų,
tyro Dvasios vyno pilnų.

Parašykite komentarą