Rumi Meilės eilės ir netik

Meilė pasirinko mane iš visų kitų,
atskubėjo ir skruostą paglostė*
Kokia malonė!
Alchemikas ištiesė ranką iš aukso kasyklos ir
palietė man veidą*
Jeigu atrodau kupinas išdidumo, tai dėl
kvėpsmo, kurį Jis iškvėpė į mane*
Pavydus mėnulis truktelėjo šydą nuo
žydro dangaus skliauto man virš veido*
Vynas liejos, tačiau taurės liko nematomos,
bučiniai artėjo, tačiau lūpų nebuvo*
Mėnulio šviesoje tamsi naktis tapo
šviesi kaip diena*

***

Užmigdyk savo mintis,
neleisk joms mesti šešėlio
ant tavo širdies mėnulio.
Paskandink jas meilės jūroje.

***

Tavo nuostabus veidas yra mano širdies šviesa,
Tavo gerumas suteikė sparnus,
Tavo juokas man šventinė puota*
Apsvaigusi nuo Tavo švelnaus kvapo
širdis nebegali plakti niekam kitam*
Žengiu džiugiai į Tavo kiemų
ir ilsiuos Tavo garbanų šešėly*
Paniręs j Tavo jūros palaimų
pasiduodu prie Tavo kojų*
Aš tapau Tavimi*

Parašykite komentarą