Sakyki, – paklausė mylimasis švelniai, –
kaip galėtumei gyventi be manęs i“
Atsakiau: „Be tavęs esu prapuolęs
kaip žuvis be vandens “
Jis nusišypsojo:„Čia tik tavo kaltė“
***
Tik nežinojimas laiko paukštį įkalintą narvely.
Didieji Meistrai pabėgo iš savo narvo
ir tapo vedliais, rodančiais tikėjimą
kaip vienintelį kelią iš nežinojimo.
***
Tiesos paslapties neatskleisi klausinėdamas
ar atsisakęs turtŲ ir padėties*
Vien žodžiai širdies neišaukština,
skausmas yra kaina, kurią sumoka širdis*
***