Šis kūnas yra svečių namai,
kasryt sulaukiantys naujo gyventojo*
Pasveikink juos visus, nes jie gali būti
neregimybės pasiuntiniai*
Nelaikyk jų našta,
nes jie gali sugrįžti į nebūtį*
Kaskart, kai mintis įžengia į tavo širdį,
priimk ją kaip garbingą svečią, tavo vertę parodo
mintys, kurias puoselėji*
Priglobk liūdnas mintis, nes jos švariai iššluoja
tavo širdies namus,
aprenka sudžiūvusius lapus ir išrauna kreivas šaknis,
parengdamos dirvą naujiems džiaugsmo daigams*
Kai liūdesys ką nors atima iš širdies,
atsilygina kažkuo geresniu*
Be šėlstančio griaustinio ir žaibų
augalus išdegins saulė*
Būk dėkingas už visa, ką gauni,
gera ar bloga, nes tai gali būti dovana
iš Dvasios lobyno, išpildysianti
tavo slapčiausią troškimą*
***
Norėčiau, kad sielvartas ir liūdesys
sudaužytų tau širdį, neištikimasis meiluži,
ir atimtų visa,
kas tau brangu šiame pasaulyje*
Kadangi niekas manęs neprisimena, išskyrus liūdesį,
laiminu jį tūkstantį kartų per dieną.
***
Linkėjimai nuo girto meilužio!
Pavogei mano širdį, Mylimasai,
dabar siūlau ir savo gyvenimą.
Draugai, leiskitės Jo nugirdomi,
nes kokia nauda iš pusgirčio.
Jo vynas tarsi kibirkštis sielai.
Meilės karalystėje daug blyškių veidų,
daug liūdesio ir daug ašarų, tačiau nesirūpink
dėl savo gero vardo. Kai tapsi
tuščia taure, Vyno Pilstytojas
pripildys tave Dieviškosios Meilės,
Nesirūpink dėl gero vardo,
ir būsi pagarbintas.