Siela pelė yra graužikas
ir gavo protų pagal savo reikmes*
Visagalis nieko neduoda be reikalo*
Dievas nebūtų sukūręs žemės, jeigu
pasauliui jos nebūtų reikėję* Jeigu žemei nebūtų
reikėję kalnų, Jis nebūtų sukūręs jų tokių
didingų* Jeigu nebūtų reikėję saulės,
mėnulio ir žvaigždžių, Jis nebūtų
jų sukūręs* Jis davė žmogui įrankius
pagal jo reikmes* Reikmė tad
yra visų daiktų buvimo priežastis, taigi
augink savo reikmes greičiau, kad
Jo gerumo jūra galėtų įsiūbuoti dosnumo bangas*
***
Neapsikvailink, mano drauge,
šiuo pasauliu neverta pasitikėti*
Gėrimu saldžiu jis apsvaigins,
staiga paliks tave
ir puls į glėbį
kitam meilužiui*
***
Gėlės gyvena trumpai, tačiau proto sudaigintos
gėlės išlieka šviežios*
Žemės žiedai vysta ir blunka,
širdies žiedai, štai džiaugsmas!
Mes gėrimės visais žinomais mokslais,
bet jie tik viena puokštelė iš Dievo Sodo*
Laikomės įsikibę šių kelių puokščių,
nes patys save išvijom iš Sodo*
Netapęs Dievo mylimuoju
tesi aidas, kalnas be savojo balso*
Aidas yra kito šaltinio atspindys,
kaip ir tavo kalba bei jausmai*
Dieviškojo prado neįkvėpta kalba
kyla iš savivalės ir sūkuriuoja kaip dulkės ore,
kaip kandys saulės spinduly*