Rumi Meilės eilės ir netik

Tik erdvioje širdies priebėgoje,
kur trykšta gaivūs šaltiniai
ir žydi rožių sodas,
tik rožių soduose pasieksi ekstazę.

***

Jei neturi mylimojo, ieškok,
jei turi, kodėl nesidžiaugi?
Jei tavo mylimasis nesukalbamas, atliepk tuo pačiu,
jei nėra išauklėtas, pamokyk gero elgesio,
jei stovi tau ant kelio, kovok su juo!
Tačiau tu tik sėdi, tingiai mąstydamas
apie gyvenimo keistybę*
Keisčiausia, mano drauge, kad tu
neieškai anapusybės*
Esi šviesos būtybė, tačiau tavo širdis
skendi tamsoj*
Esi auksas, lydomas ant žaizdro, tačiau
pats vis ieškai aukso*
Pamiršai esąs senas girtuoklis,
pažįstantis Meilės vyno skonį?
Tegu tavo dvasia tampa akla viskam, išskyrus Dievą,
maldauk per naktį, kad pakiltų spindulingas mėnulis,
slypintis tavo būties šešėlyje*
Geriu vyną, kuris yra meilės liepsna
iš mano Mylimojo rankų*
Tapk malkomis Mylimojo laužui,
ir tavo gyvenimas nenueis veltui*

***

Jeigu nežinai, kad Meilė turi begalybę atspalvių
Dievo akyse, esi tik akmuo*
Vien Meilė gali išsunkti vandenį iš akmens,
vien Meilė gali nubraukti rūdis nuo širdies veidrodžio*
Kai Meilė visa savo didybe praveria burną tarsi banginis,
ji praryja viską,
ji išmuša protą iš vėžių ir užvaldo sielą*
Meilė yra Tiesos liūtas*
Nepasitikėjimas sukelia karą, pasitikėjimas atkuria taiką,
tačiau Meilė abu juos paskandina ugny!
Vien Meilės sparnai gali nuskraidinti širdį ten,
kur gyvena Mylimasis*

Parašykite komentarą