Bučiniai… Kiekvieną dieną, ir ne po vieną kartą, žmogus tampa liudytoju, arba ir dalyviu proceso, kuris žinomas kaip „bučinys“. Ir vargu ar yra žmogus, kuriam šis procesas būtų nemalonus. Pakalbėkime apie kokius faktus mes žinome apie bučinius?
Nuo 1981 (1) bučinio esmę studijuoja Tarptautinis komitetas prie SNO. Įdomus darbas, tiesa?
Amerikietis A. E. Volframas iš Minesotos pasiekė rekordą pagal žmonių bučinių kiekį per laiko vienetą. Festivalio metu, vykusio jo valstijoje, per 8 valandas jis pabučiavo 8001(9) žmogų. Ir atsirask tokio kiekio norinčiųjų!
Pirmasis bučinys kine užfiksuotas 1886 (5) metais. Tomo Edisono 30-ies sekundinis filmas vadinosi „Bučinys“.
Žmogaus lūpos šimtus kartų jautresnės, negu pirštų galiukai. Tikras bučinys padidina pulsą iki 100 kartų ir daugiau dūžių per minutę.
Nekaltas bučinys „čmok – čmok“ sudegina 5 kalorijas. Padidinę bučiavimo intensyvumą, jūs galite sudeginti iki 30 kalorijų per vieną bučinį. Palyginkime greito ėjimo minutė sudegina tik 4 – 5 kalorijas! Bučiuokitės – puikus būdas suliesėti.
Bučinio metu nuo vieno žmogaus kitam perduodama 278 (8) įvairių kultūrų bakterijos. Laimei, 95 procentai iš jų nesukelia jokios grėsmės. Pagalvokite apie likusius 5 procentus.
Pamaldus budistas, medituodamas Kailašo kalne, bučiuoja žemę daugiau negu 30 tūkst. kartų.
Kas dešimtas jaunuolis pradeda bučiuotis „tikrai“ dar nesulaukęs 10-ies metų amžiaus. Sulaukus keturiolikos metų jau 50 proc. abiejų lyčių jaunuoliai žino, kas tai yra ilgas ir aistringas bučinys.
Faktoriai, žudantys moteris norą bučiuotis: pirmoje vietoje blogas kvapas iš burnos, antroje vietoje – prakaito kvapas, trečioje – kelios dienos neskustas vyriškio veidas.
Ketvirtis apklaustųjų merginų tarp 15 ir 24 metų prisipažino, kad dėl vieno vienintelio savo dievaičio bučinio, jos su malonumu sutiktų visus metus lyginti jo drabužius.
Vidutiniškai moteris bučiuoja 7 – 9 vyrus, prieš apsispręsdama tuoktis.
Iš visų gyvulių tarpo šimpanzės bučinys labiausiai panašus į žmogiškąjį. Taip pat bučiuojasi į lūpas šunys, arkliai ir kanadietiškos dygliakiaulės.
Senovės Egipte nežinota apie bučinius. Tikriausiai, karalienė Kleopatra, žinoma savo laimėjimais vyrais, tačiau niekada tikrai nesibučiavo. Jeigu tiktai Cėzaris jos neišmokino…
Viduramžiais Italijos vyriškis, pabučiavęs merginą žmonėms matant, turėdavo būtinai ją vesti. Neapolyje įstatymai buvo labiausiai žiaurūs: pasibučiavimą viešoje vietoje, ir dar matant aukšto rango dvasiniam asmeniui, galima buvo uždaryti į kalėjimą, arba netgi užmušti.
1979 (8) Deividas Bouis išrado aparatą „lūpografą“, kuris užfiksuodavo dėl identifikacijos lūpų atspaudus. Po to Amerikoje buvo suruoštas „lūpogramų“ aukcionas žymiems žmonėms. Visos lėšos 16 tūkst. dolerių buvo skirtas vaikų gynimo fondui. Tame aukcione vienas Miko Džagerio lūpų antspaudas buvo parduotas už 1600 (7) dolerių. Gaila, tačiau „lūpografas“ taip ir buvo užmirštas kriminalistikoje.
Japonijoje laikoma labai nepadoru bučiuotis matant pašaliniams. Dėl tos priežasties japonų filmuose niekuomet nepamatysite bučinio grožio. Visame pasaulyje „japoniškasis“ bučinys atrodo taip: Pora atsistoja viena nuo kitos per žingsnį, ištempus lūpas, palinksta viena kitos ir tik paliečia partnerio lūpas. Burna neatveriama!
Eskimai, polineziečiai nebučiuoja vienas kito į lūpas. Jie trinasi nosimis. Pamėginkite, gal patiks!