civilizacija | MusuGyvenimas.lt

Kodėl žlugo majų civilizacija?

Laikas: apie 900 m.
Vieta: Centrinės Amerikos pietinės majų žemumos

Visi statiniai, žmogaus kūrybos darbai, buvo baisingai suniokoti. Žmonės išblaškyti, sudarkyti. Burnos ir veidai sulaužyti ir sutraiškyti.

Vidurio Amerikos senovės majai buvo viena iš ryškiausių ir ilgiausiai gyvavusių prieškolumbinės Amerikos civilizacijų. Kadaise buvę kuklūs kaimo žemdirbiai, majai pavertė savo atogrąžinę žemumų tėvynę į galingų valdovų valdomų miestų valstybių kraštą. Nuo paskutinių kelių amžių prieš Kristų iki 900 m. po Kr. majų civilizacija klestėjo pietinėse Meksikos žemumose, Gvatemaloje ir Hondūre. Galingos valdovų dinastijos vadovavo agresyviems miestams valstybėms, pavyzdžiui, Kopanui, Palenkei ir Tikaliui, kaip dieviškieji valdovai, šamanai ir tarpininkai tarp gyvųjų ir dievų bei protėvių.

majų žemėlapis
Majų tėvynės žemėlapis su pagrindiniais, tekste minimais miestais ir kitomis gyvenvietėmis.

Jie save laikė Pasaulio medžiais, laidininkais, per kuriuos žmonės bendrauja su dvasiniu pasauliu. Majų valdovas reiškė daug daugiau negu pasaulietinis valdovas. Jis buvo majų galia, per šventą karaliaus valdžios instituciją susijusi su jo gimine ir didelėmis bei mažomis bendruomenėmis, o genealoginiais ryšiais — su garbinamais protėviais. Majų nelaimei, ta jų palaikoma karaliaus valdžia priklausė nuo žemės ūkio, o šis buvo nevienodo lygio priklausomai nuo aplinkos.

Apie 800 m. pietinės žemumos majų civilizacija staiga sugriuvo. Didieji apeiginiai šios srities centrai buvo palikti ir didžiuliai žemės plotai apleisti, ir niekad į juos negrįžta. Tikalio miesto, kitados turėjusio 25 000- 80 000 gyventojų (skaičiavimai įvairuoja), žmonių skaičius sumažėjo iki trečdalio to kiekio. Likusieji būrėsi didžiųjų piramidžių bei aikščių griuvėsiuose ir mėgino gyventi kaip anksčiau. Bet per kelias kartas išnyko ir jie. Mokslininkai seniai suka galvas dėl majų žūties, mėgindami paaiškinti ją ekologine permaina, socialiniais poslinkiais, politine revoliucija, karu ir kitomis priežastimis. Tai lieka viena didžiausių praeities paslapčių, nors nauji paleoklimatologijos atradimai iškėlė sausrą kaip vieną iš pagrindinių neigiamų veiksnių.

Visi, tiriantys majų žlugimą, sutinka, kad jį sukėlė ekologinių, politinių ir socialinių veiksnių sąveika. 800 m. pietų žemumų gyventojų tankis buvo 200 žmonių kvadratiniame kilometre tokiame dideliame plote, kad stokojantys maisto žemdirbiai negalėjo rasti naujos, nedirbamos žemės. Jos paprasčiausiai nebuvo likusios. Kai civilizacija žlugo, majų žemės ūkio gamyba buvo pasiekusi savo galimybių ribas, todėl žmonėms sausra buvo pražūtinga. Naujos mokslininkų hipotezės didžią dalį kaltės priskiria trumpalaikiams klimato pokyčiams.