Žalvarinėm rankom vėjai glosto
Bokštus tos bažnyčios, kur Krikštu
Viešpats laimino iš dangaus sosto
Apipylęs vandeniu Šventu.
Spinduliais gyvenimą parnešus,
Išmaldavusi dangaus — malda,
Prisiglaudus prie šventų vitražų,
Laiminu gyvenimui Tave.
Ir į saulę viltimi atgręžus
Vien gyvybę pilsiu į rankas.
Dukra, laimę iš aušros miražų
Tau įpinsiu į gelsvas kasas.
Už gyvenimą esi, Dukryt, brangesnė —
Meilės jausmo nejaučiau kilnesnio.