Mintys apie moteris

Mintys apie moteris
Mintys apie moteris

Vienu klausimu vyrai ir moterys visiškai sutaria: ir jie, ir jos nepasitiki moterimis.

Gyventi be moterų taip pat sunku, kaip ir su jomis.

Antrą kartą teka tik ta moteris, kuri nekentė savo pirmojo vyro. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją žmoną.

Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja.

Moterys turi nuostabią nuojautą: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu.

Gerbkime moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą.

Aš dar nesugebėjau atsakyti tik į vieną klausimą, kuris dar niekada ir nebuvo atsakytas: KO NORI MOTERIS?

Moteriška mada – amžina moters kova tarp akivaizdaus noro apsirengti ir slapto noro nusirengti.

Moterys protingesnės už vyrus, nes žinodamos mažiau, supranta daugiau.

Moters mintys švaresnės už vyro, ji jas dažniau keičia.

Deja, silpnybė čia kalta, ne mes! Kokios sutvertos mes, tokios ir esam.

Moteris atsiduoda silpniesiems kaip prizas, o stipriesiems kaip parama, todėl niekada nė vienas vyras negauna to, ką turėtų gauti.

Pirmą kartą įsimylėjusios moterys myli savo mylimuosius, o vėliau — myli meilę.

Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti.

Moteriškumas – talentas, kuris egzistuoja kažkur šalia būtų ir bebūtų stebuklų.

Moteris kartais prilygsta šešėliui: kai tu vejiesi ją – ji bėga nuo tavęs, kai tu bėgi nuo jos – ji tave vejasi.

Kai moteris širdingai myli savo vyrą, ji gali jam suteikti laimę.

Gražių moterų pažiūros visada yra priešingos jų vyrų pažiūroms.

Net vyrų pasaulyje man patinka būti moterimi. Juk vyrams negalima rengtis suknelių, o mes galime dėvėti kelnes.

Niekas nepadaro moters gražesnės kaip tikėjimas, kad ji graži.

„Moterys mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes… Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausiausių prietarų, – vyrams tai negalimi dalykai… Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui… O moterys, jūs esate keisti vaikai!“

„Dailioji lytis turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos protas yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju.“

„Niekšiškumas yra svarbus moters bruožas. Nuo seno jis buvo silpnųjų ginklas. Kadangi ji visada pavaldi savo vyrui, kaip kitaip jai gintis nuo priespaudos, jei ne melu ir veidmainiavimu?“

„Kadangi moterims būdingi tokie pat gebėjimai, vadinasi, jos turi ir tokias pat teises. Arba nė vienas žmonių giminės narys neturi tikrų teisių, arba jie visi turi tokias pat… Būtų sunku įrodyti, kad moteris nepajėgia naudotis pilietine teise. Kodėl tam tikra žmonių grupė, dėl to, kad ji gali pastoti ir kurį laiką prastai jaustis, neturėtų naudotis teise, kuri niekada nebūtų atimta iš tų, kurie kiekvieną žiemą serga podagra ir lengvai peršąla?“

„Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai… O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko… Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės.“

„Visa, kas vyriška, labiau pasižymi savaveiksmiškumu, visa, kas moteriška, kęsmingu imlumu.“

„Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės… Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.“

„Ar moterims atitekusioje dalioje galima įžvelgti bent žymelę teisingumo?.. Be jokios abejonės, tautos, kurios savo moterims duodavo daugiausiai laisvės, visada būdavo pačios geriausios…“

„Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas moters prigimtyje… Dabartiniame istorijos tarpsnyje kultūra yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito… Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu.“

„Tipiškas vyras, kitaip negu tipiška moteris, yra veikiau ‘mąstytojas’; tad moterys dažniausiai ne apmąsto ką nors, o galvoja apie ką nors, o vyrai paprastai daro priešingai.“

„Manau, neginčytina, kad moterys paprastai yra kvailesnės negu vyrai. Manau, tai iš esmės paaiškinama tuo, jog jų lyties smalsumas buvo sėkmingiau nuslopintas.“

„Kalbėkime be užuolankų: moterys niekada nesižavėjo genialiais vyrais… Tikras dalykas, kad savybės, kurios vyro asmenyje labiausiai vertinamos dėl pažangos bei žmonijos didybės sąlygotų priežasčių, erotikos požiūriu moterų visai nedomina.“

„Moters pašaukimas, jei ji yra tik moteris, – būti konkrečiu vyro idealu (apžavais, iliuzija). Ne daugiau, bet ir ne mažiau… Taigi visa slypi toje magiškoje apžavėjimo dovanoje.“

Moteris privalo mylėti save. Kad ir pripuolamai, bet itin egoistiškai. – A. Dūdienė.

Moteris – šeimos gelbėtoja arba pražūtis. – A. F. Amjelis.

Moteris – tai ašis, apie kurią sukasi civilizacija. – E. Zola.

Moteris – tai luošas, gamtos sužalotas vyras. – Aristotelis.

Moteris – tai molis, trokštantis pavirsti purvu. – V. Hugo.

Moteris – tai paveikslas. Vyras – tai problema. – O. Vaildas.

Moteris tarsi vanduo. Tik tada daiktas, kada į ąsotį supiltas. Kožnai vyriškos globos reikia. – E. Malūkas.

Moteris tik tada stipri, kai apsiginkluoja silpnybe. – Dž. Baironas.

Moteris turėtų būti nešvanki ir neišgirsta. – DŽ. Lenonas.

Moteris turi būti griežtai saugoma namie, nes ji yra lengvabūdė meilėje ir savanaudė. Be to, jai labiau gresia pavojus apsigauti, ji mažiau klauso proto. – Avicena.

Moterį reikia mylėti ir nesistengti ją suprasti. – O. Vaildas.

Moterys arba uždeda jums karūną ant galvos, arba užveržia kilpą ant kaklo. – E. Zola.

Moterys be vyrų draugijos vysta, o vyrai be moterų – kvailėja. – A. Čechovas.

Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus. – A. Birsas.

Tas, kuris sugeba valdyti moterį, sugebės valdyti valstybę. – O. de Balzakas.

Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.

Tegu moteris nesamprotauja: tai siaubinga. – Demokritas.

Ten, kur meilė arba neapykanta nevaidina jokio vaidmens, moteris vaidina vidutiniškai. – F. Nyčė.

Tik pamišėliai ir moterys moka akylai stebėti, nes juos viskas žeidžia, o dvasinės kančios didina
pastabumą. – O. de Balzakas.

Tik moterys ir gydytojai žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms melas. – A. Fransas.

Tokia yra moterų prigimtis… nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime. – Servantesas.

Tris dalykus moteris gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – M. Tvenas.

Parašykite komentarą