Ritualai pinigams pritraukti

Ritualai pinigams pritraukti

Nepaisant modernių technologijų ir mokslo pasiekimų, daugelis žmonių vis dar tiki stebuklais. Yra daugybė įvairių ritualų, kurie žada išpildyti norus ir pritraukti sėkmę į gyvenimą. Populiariausi yra ritualai, skirti pritraukti pinigus.

„Laimingas monetos“

Niekada neišleiskite paskutinių pinigų ir nešiokite tuščios piniginės. Turėtumėte turėti laimingą monetą ar banknotą, kuris pritrauks pinigų srautus. Norėdami sustiprinti efektą, ant monetos (banknoto) ir pačios piniginės lašinkite keletą lašų pačiulių eterinio aliejaus. Piniginė turėtų būti kokybiška ir brangi, pageidautina turėti gilų kilmingą spalvą (bordo, šokolado, tamsiai mėlyną).

„Pinigų kilimėlis“

Po durų kilimėliu (buto viduje) padėkite banknotą. Susikoncentruokite į sumą, kurios jums reikia, ir tikslą, dėl kurio reikia šių pinigų. Ritualą reikia atlikti augant mėnuliui. Septynis kartus pasakykite šiuos žodžius: „Auga mėnulis, o kartu su juo ir mano iždas“. Šis banknotas taps magnetu ir pritrauks pinigų srautus į jūsų namus, jo negalima išleisti ar keisti į kitą banknotą. Užkalbėjimą ant banknoto reikia kartoti kiekvieną augantį mėnulį.

Tikėti ar ne pinigų ženklais ir ritualais – kiekvieno asmeninis reikalas, bet vis tiek verta pasiklausyti liaudies išminties. Elkitės su pinigais pagarbiai, reguliariai perskaičiuokite santaupas, neskolinkite pinigų vakare ir nuoširdžiai tikėkite, kad esate verti tapti turtingu žmogumi.

Kaip numalšinti knarkimą?

Knarkimas – plačiai paplitusi problema, kurią būtiną spręsti. Knarkiama, kai atsipalaiduoja minkštasis gomurys ir liežuvis. Tai nėra tokia paprasta fiziologinė problema, kaip mano daugelis. Teigiama, jog dažnas knarkimas padidina pavojų miokardo infarkto ar insulto priepuolį. Knarkimas – tai tokia problema, kurią būtina spręsti.

knarkimas
knarkimas

Būtina laikų gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas

Sergantys lėtinėmis plaučių, viršutinių kvėpavimo takų ar alerginėmis ligomis negali normaliai kvėpuoti. Knarkiate todėl, nes kvėpuojate per burną.

Miegas ant nugaros

Nustatyta, kad dažniausiai knarkia ant nugaros miegantis žmonės, nes taip miegat oras negali normaliai patekti į plaučius, o liežuvis yra arčiausiai gerklės. Todėl knarkiantiems žmonės siūloma miegoti ant šono ?

Kūno svoris

Antsvoris – viena knarkimo priežasčių, nes padidėjęs kūno svoris – papildomas krūvis viršutiniams kvėpavimo takams. Jei norite nustoti knarkti, sumažinkite svorį.

Knarkimas ir vaistai

Migdomieji ir sedatyviniai vaistai gali sukelti knarkimą, nes jie atpalaiduoją raumenis, o oras į viršutinius kvėpavimo takus papuola sunkiau. Jei norite nustoti knarkti nustokite laikinai vartoti kai kuriuos vaistus.

Knarkimas ir rūkymas

Nikotinas sukelia lėtines uždegimines viršūtiniųjų kvėpavimo takų ligas, todėl, jei norite nustoti knarkti meskite rūkyti.

Normalus oro patalpų drėgnumas

Kai miegamajame oras per daug sausas, gali sudirgti viršūtiniųjų kvėpavimo takų gleivinė. Jei knarkiate reguraliai drėkinkite ir vėdinkite miegamąjį kambarį.

Tikslų siekimas: 5 didžiausios klaidos ir daugiau nei 5 būdai jas ištaisyti

I klaida. Per mažas dėmesys supratimui, ko mes iš tikro norime

„Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik
svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda.“ Karlas Jungas

susidomėjęs
susidomėjęs

Suskirstykime mus visus į tris
grupes: žinančius, laikančius save
žinančiais ir nežinančius, ko norime
iš gyvenimo. Lengva tiems, kurie jau
žino, kokios jų svajonės, gyvenimo
tikslai. Truputį sunkiau tiems, kurie
mano, jog žino, bet iš tikrųjų žino ne
taip jau gerai. Dar sunkiau tiems,
kurie nežino, ko nori.

Pirmąją grupę palikime ramybėje ir pradėkime nuo antrosios. Esate
antroje grupėje, jei svajonė nekelia Jūsų į viršų, t.y. Jums trūksta
motyvacijos ir entuziazmo jos siekti. Tikriausiai ta svajonė nėra Jūsų –
ji gali būti suformuota aplinkinių (madinga turėti savo verslą ar namą
pajūryje) ar tikti Jums tik iš dalies.

Trečioji žmonių grupė svajonių paieškų klausimą dažniausiai palieka
ramybėje. Jie laukia, kol suvoks, ko jiems reikia. „Na, nežinau savo
gyvenimo tikslų, tad ko čia dar siekti?“, „Kai pajusiu, suprasiu, ko
noriu, štai tada ir dėsiu visas pastangas“. Pritariu rašytojui
M.V.Hansenui, pasakiusiam, kad „tai, ko trokšti tu, trokšta tavęs“, bet
ar tai reiškia, jog mes turime sėdėti ir laukti, kol mūsų svajonė pati
ateis ir mums prisistatys, kas ji tokia? Nežinojimas nuo ko pradėti
neatleidžia nuo atsakomybės pradėti.

Suprasti ko mes norime iš gyvenimo dažnai kliudo įsitikinimas, kad
svajonė turi būti ypatinga, susijusi dideliais pasiekimais (ypač
karjeros srityje). Ar tikrai kiekvienam iš mūsų reikia nuosavo verslo?
Kalno pinigų? Karjeros aukštumų? Jei visi, kurie yra turtingi ar daug pasiekę, būtų laimingi, tuomet to tikrai vertėtų siekti. Tačiau taip nėra.
Vėliau sužinosite, kokia visgi maža yra visų šių išorinių aspektų įtaka
mūsų laimei. Daugeliui iš mūsų reikia visai kitokių dalykų: gražios
šeimos, kelionų, daug gerų draugų ar nuotykių. Ir tokios svajonės nei
kiek ne prastesnės. Priešingai, jos dažnai rodo ne tik sveikesnę
asmenybę, bet ir iš tiesų padaro žmones laimingus.

Supraskite, ko norite būtent Jūs. Tuomet išsispręs beveik visos Jūsų
problemos. Tikrai!

problema?
problema?

Kaip spręsti šią problemą:

  1. Visų pirma išsiaiškinkite, ar Jūs skiriate pakankamai dėmesio
    supratimui apie savo svajones, gyvenimo tikslus. Kuriai grupei save
    priskirtumėte – žinančių, laikančių save žinančiais ar visai nežinančių,
    ko nori? Taip pat, kokius savęs pažinimo būdus jau išbandėte?
  2. Nereikia iš naujo išradinėti dviračio. Ieškokite informacijos
    internete, knygose ir kt. Vien atsidarius „Google“ paiešką ir įvedus joje
    užklausą „kaip suprasti, ko noriu iš gyvenimo“ galima daug apie tai
    sužinoti. Galite informacijos ieškoti ir pagal savo pomėgius, gyvenimo
    būdą. Taip pat nueikite į vieną ar kelis seminarus arba išbandykite
    saviugdos specialistų (liaudyje vadinamų „koučerių“) paslaugas.
  3. Stenkitės kuo daugiau bendrauti su žmonėmis, kurie turi
    panašių pomėgių. Juos rasite paklausinėję draugų, pasidomėję
    internete ir pan. Panašių pomėgių turintys žmonės padės Jums
    suprasti, ko norite iš gyvenimo ir kaip tuos norus paversti realybe.
  4. Įneškite naujų spalvų į savo gyvenimą: keiskite aplinką,
    sugriaukite rutinos tėkmę, išbandykite kuo daugiau naujų dalykų.
  5. Medituokite. Kad ir kiek kalbama apie meditacijų naudą,
    žmonės tiesiog negirdi. Jei Jūs iš tokių žmonių, atsikimškite ausis.

Meilės testas, ar jis mane myli, ar aš jį myliu?

meilės testas
meilės testas

Ar aš jį myliu, ar jis mane myli, toks dažnai klausimas iškyla
meilės pinklėse pasiklydusioms merginoms, tam jog jums būtu lengviau
susigaudyti savo jausmuose pamėginkit atsakyti į šiuos lengvutėlius
meilės klausimus.

1.Ką manai apie meilę iš pirmo žvilgsnio?

a.Ji užklumpa tik kino filmuose.

b.Vis dar tikiuosi, kad ją patirsiu.

c.Esu ją patyrusi.

2.Koks skirtumas tarp meilės ir susižavėjimo?

a.Meilė yra daug tikresnis ir patikimesnis jausmas.

b.Aistringas susižavėjimas – paauglių reikalas.

c.Tarp jų nėra skirtumo – tai vienas ir tas pats.

3.Koks žmogus labiausiai tave traukia?

a. Panašus į mane – gimininga siela.

b. Toks, su kuriuo man linksma.

c.Visiška mano priešingybė.

4.Kaip esi linkusi spręsti ginčus su mylimu žmogumi?

a.Visada bandai rasti abiems priimtiną sprendimą.

b.Leidi konfliktui rutuliotis per daug į jį nesikišdama.

c.Trankai durimis, šauki, o kartais daužai lėkštes.

5.Kai įsivaizduoji savo mylimąjį, ką viduje jauti?

a.Šilumą ir pasitenkinimą.

b.Galvą apsukusį meilės svaigulį.

c.Nerimą, įtampą.

6.Pavydo priepuoliai tave kamuoja todėl, kad…

a.Jautiesi nesaugi.

b.Tam yra pagrįstų priežasčių.

c. Paprasčiausiai esi atsargi.

7.Kai užklumpa meilė…

a.Nors tau pažįstamos stiprios emocijos, bet dvasinės pusiausvyros neprarandi.

b.Esi pernelyg protinga, kad pamestum galvą ir pasiduotum meilei.

c.Jausmai liejais per kraštus, ir visi akivaizdžiai tai mato.

8.Ar manai, kad seksualinis suderinamumas ir emocinis artumas yra:

a.Vienas su kitu nesusiję.

b.Yra vienas kito pasekmė.

c.Tai tas pats.

9.Kai tave užplūsta jausmų banga…

a.Išreiški juos laisvai ir atvirai.

b.Niekada neleidi sau jų parodyti.

c.Manai, kad tavo mylimasis ir taip žino, ką tu jauti.

10.Ką tau reiškia sąvoka „įsijautimas”?

a.Gebėjimą pastebėti subtiliausius partnerio nuotaikos pokyčius.

b.Bandymą pakeisti partnerio nuotaiką.

c.Jo nuotaikų atspindėjimą.

Jei surinkote…

** A Daugiausia

Sugebi derinti savo protą ir emocijas, pajusti besikeičiančias
nuotaikas ir teisingai jas interpretuoti. Tu esi įžvalgi, sugebi
įsijausti į kito žmogaus pasaulį, intuityviai suprasti partnerio
jausmus. Tai suteikia darnos jūsų santykiams – teisėtai gali tuo
didžiuotis.

** B Daugiausia

Jūsų santykiai klostosi tinkama linkme, tačiau tačiau kartais tave
užplūsta jausmai, kurie išmuša iš vėžių. Pasistenk susigaudyti, ar dėl
to kalti dabar kylantys nesklandumai, ar tai ankstesnių nedarnių
santykių pasekmė. Prieš griebdamasi karštakošiškų ir neapgalvotų
poelgių ir vėliau dėl to gailėdamasi, verčiau skirk laiko tam, kad
pamąstytum, ko išties verti tavo jausmai ir ką jie bando tau pasakyti…
Labiau pasikliauk intuicija gilindamasi į save ir pamažu pažinsi savo
nuotaikas ir jas sukeliančias priežastis. Juk pati žinai, kad kai kurie
tikrai protingi žmonės, kurių intelekto koeficientas labai aukštas,
patiria vien nelaimingos meilės išgyvenimus – nes savo gyvenimą jie
dėlioja mintyse, neklausydami širdies balso.

**C Daugiausia

Esi arba iš meilės akla arba iš meilės kvaila. Tavo emocijos
visiškai tave valdo, o proto balsas, įvarytas į kampą, neturi teisės
prasižioti. Tai visai nereiškia, kad tau stinga išminties – kitose
srityse greičiausiai jos pakanka. Bet ne meilės srityje. O tai trukdo
užmegzti darnius santykius, puoselėti ir auginti abipusės meilės jausmą.

Esi linkusi viską dramatizuoti ir pulti į kraštutinumus, tau atrodo,
kad tu myli labiau nei esi mylima. Greičiausiai dėl to kaltas
savigarbos trūkumas, jis verčia tave saugoti esamus santykius, net jei
jie slegia ir nėra patys tinkamiausi.

Pasistenk atsipalaiduoti. Jei be atodairos sieki žmogaus, kuris
tavimi nesidomi arba atrodo neprieinamas, paklausk savęs, ar tau to
reikia. O gal tik savigarbos stygius tave verčia nesąmoningai saugoti
tokius santykius.

Bendravimas be pykčio – gyvenimo kalba

bendravimas
bendravimas

Taip jau yra, kad žmogus džiaugiasi ir duodamas ir gaudamas.
Kalba, žodžiai turi didžiulę reikšmę visiems žmonėms. Kalbėdami mes labai priartėjame prie bendravimo (kalbėjimo ir klausymo), skatinančio nuoširdžiai duoti, tiesiančio tiltus ne tik į mus pačius, bet ir į kitus. Toks bendravimas vadinamas nuoširdžiu bendravimu, arba bendravimu be pykčio (BBP).
Bendravimas be pykčio vadinamas gyvenimo kalba. Ją 7-ajame dešimtmetyje sukūrė JAV psichologas Maršalas B. Rozenbergas (Marshall B. Rosenberg), dabar ji praktikuojama daugiau kaip 70 šalių.
Tai atjautos kalba, socialinių pokyčių įrankis ir dvasinė praktika. Jos pagrindinė prielaida yra ši – už kiekvieno veiksmo slypi poreikiai, kuriuos žmonės siekia patenkinti. Šių poreikių supratimas ir pripažinimas sukuria bendravimo pagrindą, kuris veda prie natūralaus rūpesčio, bendradarbiavimo ir taikos.
Šis procesas sutelkia mūsų dėmesį į atjautą, o ne į baimę, kaltę, kaltinimus ar gėdą. Čia pabrėžiamas asmeninės atsakomybės prisiėmimas už savo jausmus ir pasirinkimus.
Žodžiai be pykčio čia suprantami kaip natūrali žmogaus gerumo bei gailestingumo būsena, kai širdyje nėra vietos blogiui ir smurtui. O juk neretai, net patys to nesuvokdami, pasielgiame nehumaniškai, žodžiais įskaudindami save ir kitus…

Bendravimo be pykčio esmė

Bendravimas be pykčio (BBP) turi dvi puses:
Pirmoji – aiškus savęs išreiškimas,
Antroji – tai, ką mes gauname.
Susipažinkime su keturiomis BBP modelio dalimis, padedančiomis pasiekti abipusį tikslą – nuoširdų davimą :
Pirmoji dalis. Stebėjimas.
Stebime veiksmus, darančius įtaką mūsų gerovei
Antroji dalis. Jausmai.
Įsisąmoniname, kokie jausmai aplanko dėl to, ką stebime
Trečioji dalis. Poreikiai.
Atpažįstame, kokie kyla poreikiai, norai ir troškimai lydimi jausmų
Ketvirtoji dalis. Prašymai.
Išsakome konkrečius prašymus dėl geresnio gyvenimo
Šiuo modeliu galime naudotis ir tada, kai išreiškiame save, ir tada, kai gauname informaciją. Verta atminti, jog BBP nėra tam tikrų formulių rinkinys. Jį galima pritaikyti bet kokiose situacijose, bet kuriai asmenybei ir kultūrai. Net jei kitas žmogus ir nėra susipažinęs su BBP.
BBP labai praverčia bendraujant su įvairaus lygio žmonėmis bei įvairiose situacijose:
* Asmeniniuose santykiuose
* Šeimose
* Mokyklose
* Organizacijose, institucijose
* Diplomatiniuose santykiuose
* Derybose
* Įvairaus pobūdžio diskusijose
* Konfliktinėse situacijose

Panagrinėkime plačiau BBP modelio dalis, kad suprastume šio bendravimo esmę ir jau dabar mokytumės duoti ir gauti nuoširdžiai.

Pirmoji BBP dalis – Nešališkas stebėjimas.

Svarbu sugebėti atskirti stebėjimą nuo įvertinimo.
Mes turime stebėti tik tai, ką matome, girdime, liečiame, nesistengdami nieko įvertinti. Kaip kad stebi vaikai, neturėdami dar išankstinių nusistatymų ir nuomonių.
Tačiau nereikia suprasti klaidingai.
BBP nereikalauja, kad visada išliktume objektyvūs ir vengtume įvertinimų – tik reikalauja suvokti skirtumą tarp stebėjimo ir įvertinimo.
Kai prie savo stebėjimų pridedame ir įvertinimus, žmonės tai jau laiko kritika.
Kaipgi tuomet bendrauti nevertinant?
Vietoje įvertinimų reikėtų reikšti pastebėjimus, būdingus tik tam tikroms situacijoms bei tam tikru laiku. Pvz.: teisingiau pasakyti: „Per 20 minučių Alvydas neįmušė nė vieno įvarčio, negu: „Alvydas yra nevykėlis ir prastas futbolininkas“.

Antroji BBP dalis – Jausmų išraiška.Antroji BBP dalis – Jausmų išraiška.

Mes žinome kur kas daugiau žodžių, apibūdinančių žmones, bet mūsų žodynas, leidžiantis aiškiai nusakyti savo emocijas, yra gerokai siauresnis.
Nuo pat mažens esame mokomi labiau paisyti kitų nei savęs. Todėl išmokstame klausti savęs: „Kokia kitų nuomonė, kaip man pasielgti ar pasakyti“ ir pamirštame apie savo jausmus ir poreikius.
Tobulinti jausmų žodyną – be galo naudinga tiek šeimyninių santykių srityje, tiek ir profesinėje.
Neretai kalbėdami apie savo jausmus, dažniausiai žodžiu „jaučiu“ iš tikrųjų neišreiškiame savo jausmų.
Mokėkite atskirti tai, ką JAUČIATE, nuo to, ką GALVOJATE apie save.

Ką mes galvojame apie SAVE:
* Jaučiuosi nepatenkintas kaip statybininkas.
Šiuo atveju, aš lyginu save su statybininku, bet neišreiškiu savo jausmų.
Tikrų jausmų išreiškimas:
* Jaučiuosi nusivylęs/susierzinęs savimi kaip statybininkas (arba tiesiog: Esu nusivylęs, susierzinęs)
Daug aiškiau išreiškiame jausmus, parodydami nusivylimą, abejojimą savimi, žlugimą, negu paprasčiausiai pasakydami, jog esame „nepatenkinti“.
Lygiai taip pat reikia skirti žodžius, kuriais apibūdiname, ką kiti mano apie mus, bei žodžius, kuriais išreiškiame tikrus jausmus.
* Pvz. Jaučiuosi neteisingai suprastas.
Žodžiai „neteisingai suprastas“ išreiškia ne jausmus, o atspindi mano įvertinimą, kaip kitas žmogus mane suprato.
Norint išreikšti jausmus, derėtų pasakyti:
* „Jaučiuosi susirūpinęs“ arba „Jaučiuosi supykęs“.
Nepamirškite savo jausmų!
Mūsų jausmai – priemonė išreikšti save. Tobulindami jausmų apibūdinimo žodynėlį, išmokstame aiškiai ir savitai išreikšti savo emocijas, galime labiau suartėti ir suvokti vienas kitą. O atvirai parodomas pažeidžiamumas ir silpnumas gali padėti spręsti konfliktus.

Kaip elgtis išgirdus nemalonią žinią?

Atminkite, jog tai, ką daro kiti, gali būti stimulas, bet ne priežastis mūsų jausmams atsirasti.
Kai iš ko nors išgirstame nemalonią žinią, turime keturis variantus, kaip į ją reaguoti:

A. Kaltiname save.
Pavyzdžiui, kas nors pyksta ir sako „Tu tik savimi rūpiniesi“. Mes galime pasakyti „O, aš turėčiau būti dėmesingesnis“. Vadinasi, sutinkame su kito asmens įvertinimu ir kaltiname save. Žinia, tai žeidžia mūsų savigarbą, nes išgyvename kaltės, gėdos ar spaudimo akimirkas.

B. Kaltiname kitus.
Pavyzdžiui, išgirdę kaltinimą „Tu tik savimi rūpiniesi!”, galime užprotestuoti „Tu neturi teisės taip šnekėti. Aš visada atsižvelgiu į tavo norus. Tai tu vien tik savimi rūpiniesi!” Kai šitaip bendraujame, kaltiname oponentą, išliejame pyktį.

C. Išsakome savo jausmus bei norus.
Išgirdę tą patį kaltinimą, galime atsakyti: „Kai išgirstu tave sakant, jog vien tik savimi rūpinuosi, jaučiuosi įskaudintas, nes noriu, kad nors šiek tiek įvertintum mano pastangas.

D. Įsiklausome į kito jausmus bei norus.
Išgirdę kaltinimą, mes galime paklausti „Ar tu jautiesi įskaudintas, nes nori, jog tau skirčiau daugiau dėmesio?. “ Šiuo atveju mes prisiimame atsakomybę, o ne kaltiname kitus dėl savo jausmų.
Kaltės jausmas neretai priverčia prisiimti atsakomybę už kitų jausmus.
BBP moko atskirti nuoširdų bendravimą, nuo bendravimo jaučiant kaltę.
Norėtumėte

Trečioji BBP dalis – Poreikiai. Norų išreiškimo svarba

Gyvenime dažnai griežtai esame teisiami už tai, kad suvokiame ir išreiškiame savo norus. Ypač moterys labai jautriai reaguoja į kritiką.
Nuo neatmenamų laikų mylinčios moters įvaizdis asocijuojasi su pasiaukojimu bei savo poreikių atsisakymu dėl kitų gerovės. Kadangi visuomenėje vyrauja nuomonė, jog moterų svarbiausia pareiga – rūpintis kitais, jos labai dažnai išmoksta nepaisyti savo pačių norų.
Tačiau atminkite, jog jei nevertinsite savo pačių norų, kiti irgi jų nevertins.
Kitų įvertinimai, kritika – visa tai neišpildytų mūsų norų išraiška.
Kai išreiškiame savo norus netiesiogiai, t.y. per įvertinimus, interpretacijas, įsivaizdavimą, kiti tai priima kaip kritiką. Kai žmonės tai išgirsta, jie bemat pasiryžta gintis ir priešintis.
Jei mes norime sulaukti iš jų nuoširdumo, turime teisingai išreikšti savo norus. Jeigu vis labiau siesime savo jausmus su norais, kitiems bus daug lengviau paisyti mūsų troškimų.
Deja, daugelis iš mūsų niekada nebuvo mokomi galvoti apie nuoširdumą. Mes įpratę galvoti, ką kiti daro ne taip, kad mūsų norai nesipildo. Todėl, jei norime, kad paltas kabotų spintoje, savo vaiką vadiname tinginiu už tai, kad jis numeta šį rūbą ant sofos. Arba apibūdiname savo bendradarbius kaip neatsakingus vien už tai, jog jie nevykdo užduočių taip, kaip norėtume.

Ketvirtoji BBP dalis – prašymas išpildyti mūsų norus. Teisingas prašymo suformulavimas

Suvokę savo jausmus ir su tuo susijusius poreikius, visų pirma, turime aiškiai išreikšti tai, ko prašome, o ne tai, ko neprašome.
Aiškiai išsakydami prašymą ir kartodami teigiamą kalbos formą, atskleidžiame, ko iš tikrųjų norime.
Čia labai svarbu tiksliai išreikšti prašymą, tačiau mes esame įpratę ko nors prašyti, neatkreipdami dėmesio, ar tiksliai suformuluojame savo pageidavimą. „Aš nieko neprašau“ – galime nustebti, – „aš tik pasakiau ir viskas“.
Kai mes ką nors pasakome kitam asmeniui, tai tikimės ir atsakymo.
Bent jau paprasto pritarimo, rodančio, jog mūsų žodžiai suprasti. Arba pageidaujame daugiau atvirumo: norime geriau žinoti, kokią kitų reakciją sukelia mūsų žodžiai. Arba paprasčiausiai norime paprašyti kitą žmogų ką nors pasakyti, kas padėtų išsipildyti mūsų norams.

Prašymai suprantami kaip reikalavimai, kai klausytojai mano, jog už jų nevykdymą bus kaltinami ar baudžiami.
Kad būtų aiškiau, štai Jums pavyzdys:
Almantas savo draugei Jurgai sako: „Aš vienišas ir norėčiau, kad šį vakarą praleistum su manimi.“ Tai prašymas ar reikalavimas? Atsakymas neaiškus, kol neišsiaiškiname, kaip Almantas elgiasi su Jurga, jei ji atsisako. Tarkim, ji atsako: „Almantai, esu labai pavargusi. Jei tau reikia kompanijos, gal šį vakarą galėtum susirasti kitą žmogų?“. Jei Almantas sako: „Tipiškas savanaudiškas atsakymas!”. Jo prašymas ištikrųjų buvo reikalavimas. Nenorėdamas suprasti Jurgos pageidavimo pailsėti, jis apkaltino ją, pavadindamas savanaude. O štai kitas situacijos variantas: Almantas sako: Aš vienišas ir norėčiau, kad šį vakarą praleistum su manimi. Jurga: Almantai, aš labai pavargusi, gal galėtum susirasti kitą žmogų, kad pabūtų su tavimi šį vakarą? Almantas netardamas nė žodžio nusisuka. Jurga (matydama, kad jis nusiminęs): Ar kas nors atsitiko? Almantas: Ne Jurga: Nagi, Almantai, matau kad kažkas ne taip. Pasakyk, kas nutiko? Almantas: Tu žinai, koks aš vienišas jaučiuosi. Jei tu ištikrųjų mane mylėtum, tai pabūtum su manimi šį vakarą. Užuot įsijautęs į Jurgos padėtį, Almantas supranta atsisakymą, kaip atstūmimą. Jei Almantas būtų parodęs, jog gerbia draugės jausmus ir norus, galėtume sakyti, jog tai buvo jo nuoširdus prašymas, o ne reikalavimas. Pvz. Taigi, Jurga, tu jautiesi išvargusi ir nori pailsėti šį vakarą?
Kad įtikintume kitą, jog prašome, o ne reikalaujame, turime pabrėžti, jog mums svarbūs jo norai. Tačiau pats efektyviausias būdas – suprasti tuos žmones, kai jie atsisako išpildyti mūsų prašymą. Jei mes sugebėsime suprasti, kas sulaiko juos daryti tai, ko mes prašome, tai prašysime, o ne reikalausime.
Apžvelgėme tai,ką mes stebime, ką jaučiame, ko mums reikia ir ko mes linkę prašyti, norėdami pagerinti savo gyvenimą.
Tačiau BBP leidžia suprasti ir išmokti šių keturių dalių taikymą ir kai norime išgirsti, ką stebi, jaučia, ko nori ir reikalauja kiti. Šį bendravimo procesą galime pavadinti “suvokimu, įsijaučiant į kitų poreikius”.