Kreipimasis į senstantį Tėvelį

tėtis ir vaikai
tėtis ir vaikai

Prie šventinio stalo Tave pasodinčiau, —
Mano senas Tėve, duonos man atriek…
Aš vandens šaltinio Tau rytais įpilčiau —
Šimtąkart upelin aš galiu nulėkt.

Aš už rankos Tave galiu nusivesti, —
Mano senas Tėve, eiti man padėk…
Su Tavim galėjau net žvaigždes pasiekti
Ir slapčiausia pasakų kalba… tylėt.

Mano senas Tėve, kaip Tavęs man trūksta —
Praeities turtingos, Tavo šilto būsto…

Vaikų sveikinimas brangiam Tėveliui

tėtis ir vaikai
tėtis ir vaikai

Brangus Tėveli, mus užauginai per greitai
Ir mūsų naštą nunešei tolyn į gulbinų dausas…
Tu mus su meile aukso rytmetin paleidai,
Nuplovęs veidus vien rudens lietaus lašų gausa.

Ne kartą savo rankomis Tu gydei, glostei,
Lydėjai, mums nežinant, į gyvenimo plačias marias.
Ne kartą ašaras nuo veido švelniom rankom šluostei,
Nepripažindamas, kad per dažnai užgaunam Tave mes.

Vaikų sveikinimas Tėveliui

tėvelis
tėvelis

Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas,
Tarytum medis, Tėve, žemėje esi.
Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas,
Kad jo darbais gėrėtųsi visi.

Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės,
Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos.
Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės
Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos.

Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom —
Tu išblaškytus vėl visus priglausk…
Ir ąžuolo galias paleiski tik į dangų,
Kur Dievas mus palaimos lietumi nuplaus.