Graikų-romėnų mitologiją puošia gana daug sekso ir meilės dievų. Vyriausias Olimpo dievas Dzeusas buvo laikomas tikėjimo ir ištikimybės dievu. Amūras (Amor) – tai meilės ir harmonijos dievas. Arėjo ir Afroditės sūnus Abderas – švelnumo ir abipusės meilės dievas, o Afroditė – olimpinės meilės deivė. Jos sūnus Erotas taip pat buvo meilės dievas, tačiau daugiau seksualinės aistros negu tikros meilės. Peitos dukra Ijinga (lynx) simbolizavo aistringą meilę. Ištikimą meilę, prisirišimą ir moters adoraciją romėnams simbolizavo Pietas. Neišsenkantį troškimą mylėti graikams įkūnijo Potas (Pathos) ir Himenėjas (Himenaeus). Freudo psichoanalizės teorijoje išgarsintas Narcizas (Narcissus) pamilo savo dvynukę seserį, kuriai mirus ilgėdamasis jos ilgai žiūrėdavo į tvenkinio vandenį, kol galų gale pamilo pats savo atvaizdą. Turbūt visiems žinoma Venera (Venus) buvo romėnų meilės pojūčių deivė, kurios vardu dar ir dabar vadinamos lytinės ligos, neišskiriant nei mirtinos AIDS (įgytas imunologinio deficito sindromas).
meilės dievai
Graikų mitologija byloja apie pasaulio pradžią, Kronui laimėjus kovą prieš Chaosą. Tada gimusi prasmingoji Kosmoso būtis, kurios valdovais buvę Olimpo dievai. Rašoma, kad Erotas buvęs pirmutinis iš jų, todėl jis, jaunas ir gražus, laisvas ir laimingas, skatinęs žmones plėtoti erotinius ryšius ir vęiksmus bei tuo pačiu plėsti žmonių giminę.
Platono „Simpoziume“ Aristofanas atmeta Eroto kosminę prigimtį ir tvirtina, kad jis iš esmės nėra koks nors dievas, o tik Dzeuso dovana žmonėms jų malonumui – gydyti jų išsiskyrimo žaizdoms, nes pirmykščiai žmonės buvę ir dvilyčiai – laisvi ir išdidūs, panašūs į didžiąsias kosmines dievybes: Saulę ir Mėnulį, žvaigždes ir planetas. Jie, pirmykščiai Saulės ir Mėnulio vaikai, buvo tokie išdidūs, kad sukilo prieš Olimpo dievus — atsisakė paklusti jų įstatymams. Dzeuso sprendimu, jie visi buvo perskelti per pusę – į vyrišką ir moterišką puses – ir tapo panašūs į Olimpo dievus.
Dievų santykiai su dievais ir žmonėmis pasižymėjo meile ir kerštu, buvo kupini varžybų ir visokių intrigų. Kaip pavyzdį pateiksiu dvi trumpas mitologines istorijas.
Dafnė buvo jauna graži nimfa, mėgusi su draugėmis medžioti prie Ladano upės krantų. Ji garbino skaistybės deivę Artemidę ir pati nuspreridė likti skaisti. Pats Erotas sustiprino jos skaistybę, smeigdamas. į širdį ietį su vario antgaliu. Tuo pat metu jis metė į Apoloną ietį su aukso antgaliu, nes šis dievas buvo jį įžeidęs, liepdamas pasišalinti ir palikti dievų arką tikriesiems dievams.
Apolonas pamilo Dafnę ir sekiojo paskui ją miškuose. Kartą Dafnė, pajutusi negalėsianti pabėgti nuo jo, meldė savo motiną deivę Gają pagalbos. Pamačiusi, kas vyksta, Gaja pavertė ją lauro krūmu. Apolonas prisilaužė lauro šakelių, nusipynė vainiką ir užsidėjo jį ant galvos. Jam lauro krūmelis liko šventas. Ir dabar laurų lapai ir vainikai yra dovanojami didvyriams, poetams, išradėjams ir visiems ką nors nepaprasto pasiekusiems asmenims.
Kefalas, Fokio princas, atvyko į Atėnus vesti Prokridės – karaliaus ITechtėjo dukros. Dailusis princas mėgdavo išeiti anskti rytą pamedžioti. Vieną rytąjį pagrobė Eos. Kai jis pakartotinai pareiškė, kad negalėsiąs mylėti šios deivės, nes yra susižiedavęs su Prokride, Eos išmetė jį atgal į žemę, įspėdama, kad jam teks labai pasigailėti .u metus dievišką meilę.
Kefalas kentėjo baisų pavydą, kurio priežastis buvo jo gražioji žmona. Jis sumanė patikrinti žmonos ištikimybę, bandydamas suvedžioti ją kaip svetimas vyras. Taip vieną dieną Prokridei buvo įsakyta, kad jos vyras, medžiodamas miškuose, šaukęs kitą moterį Aurą. Vieną dieną, kai Kefalas išvyko medžioti, Prokridė pasekė jį ir pasislėpė krūmuose. Išgirdęs tarsi šerno skleidžiamus garsus, jis metė savo taikliąją ietį ir pribėgęs apkabino mirštančią mylimąją. I’ada jis suprato savo lemtingą klaidą – iš tikrųjų jis buvo šaukęs Aurą, turėdamas galvoje vėjo dvelkimą įkaitintai kaktai atvėsinti. Taip deivė atkeršijo jam už atstumtą meilę.
Bet kokia veikla, pajėgi paveikti ar pakeisti subjektyvią patirtį, gali sukelti priklausomybę. Kol priklausomos meilės biologija nėra galutinai ištyrinėta, profesionalai klinikinę diagnozę formuluoja, remdamiesi įprastu elgesio aprašymu.
meilė ar priklausomybė
Psichologai praktikai nustatė, kad priklausomybę sudaro trys elementai: obsesija arba įkyrus rūpinimasis priklausomybės objektu, jausmas, kad viskas slysta iš rankų, ir elgimasis taip pat, nors fizinės ar psichologinės pasekmės yra kenksmingos. Kiti du elementai – tolerancija (kai, siekiant to paties poveikio, priklausomybės objekto reikia vis daugiau) ir atitraukimo simptomai gali arba pasirodyti, arba ne. Šios savybės reiškia, kad priklausomybę lemia veikiau liguistą prieraišumą sukeliančio objekto poveikis asmens gyvenimui nei vartojamas jo kiekis arba patirties mastas. Tad, atsižvelgdami į šiuolaikinius priklausomą elgesį nusakančius kriterijus, matome, kad seksas, meilė, romantiškas įsimylėjimas gali būti apibūdinti kaip priklausomo elgesio objektai.
Keletas mokslininkų yra atskleidę, kad priklausomybių nuo veiklos (sekso, lošimo, išlaidavimo) sukeliama euforija nesiskiria nuo narkotikų ar svaiginamosios medžiagos (alkoholio, narkotinių medžiagų) sukeltos priklausomybės. Pasak Harvey Milkmano ir Stanley Sundervvirtho, fiziškai priklausomi nuo sujaudinimo, pasisotinimo ar fantazijos patirties galime tapti visiškai nepaisant to, ar šį susijaudinimą sukurianti kapsulė yra narkotinė medžiaga, ar veikla.7 Bet kuri šių trijų pajautų – sujaudinimą, pasisotinimą ir fantazavimą sužadinanti veikla, sykiu ir meilė, sukelia cheminių medžiagų pokyčius smegenyse. Neurocheminiu požiūriu esame pažeidžiami.
Mūsų smegenys natūraliai teikia mums šį trejetą malonumo pajautų, užtikrindamos turtingesnę gyvenimo patirtį. Šiuos trejetą planų kontroliuoja šimtai mūsų smegenų cheminių medžiagų, kurias perprasti dar tik pradedame. Be šių cheminių medžiagų neįstengtume įvertinti žmogiškosios savo prigimties. Pavyzdžiui, feniletilenas (PEA) yra neurocheminė medžiaga, sukelianti sujaudinimo būsenas, skatinanti budrumą, įkvepianti veikti. Diskomforto būsenos, taip pat sukeltos neurocheminiu medžiagų, padeda mums atpažinti pamatines žmogiškąsias reikmes, skatina siekti pasitenkinimo, palengvinti nepatogumus. Tai pasiekus, cheminiu būdu kontroliuojami pasisotinimo jausmai mums praneša, kad jau gana, ir leidžia kūnui pereiti į homeostazę arba pusiausvyrą. Esama ir kitų cheminių medžiagų, būtinų turtingam vaizduotės gyvenimui. Tokia paties žmogaus sukelta transo būsena leidžia mėgautis malonių galimybių sklidina ateitimi, gėrėtis meno kūriniu, pastebėti saulėlydį, įsijausti kuriant dainą. Pasitenkinimas, kūrybinė aistra, seksualinis susijaudinimas – kiekvieną šių būsenų atitinka neurocheminė paralelė.
Priklausomybės įleidžia šaknis į vieną ar keletą tų pačių malonumo lygmenų arba į geros savijautos cheminių medžiagų terpę. Vieni trokšta susijaudinimo ir ypatingų linksmybių, jie būtinai įsipainioja į visokius pavojingus, rizikingus, stimuliuojančius dalykus: kompulsyvų lošimą, žaidimus, neteisėtus meilės nuotykius, vairuoja beprotišku greičiu, būtinai dramatizuoja santykius. Kiti pasirenka turtingą fantazijos gyvenimą ir netrunka jame pasiklysti. Nugrimzdimas į mistiką, romantikos euforiją, romantiško įsimylėjimo objektai, meilės dramos – tai būdai paskatinti intensyvesnę tų pačių neurocheminių medžiagų gamybą, patirti jų teikiamą svaigulį. Yra ir tokių, kurie tarsi jaučia per daug. Šie pageidauja raminamųjų skausmui malšinti, stresui ir baimei slopinti. Endorfinai – arba sąmonės opiatai – tai neurocheminės medžiagos, švelninančios skausmą ir nerimą. Į tokį raminimąsi linkę žmonės stengiasi aktyvinti endorfinus kompulsyviai persivalgydami arba siekia į transą panašios, transformuotos sąmonės būsenos, kurią laiduoja naujas romantiškos meilės ryšys. Priklausomos meilės ryšys taip pat gali suteikti tokį pasitenkinimo jausmą. Vienas iš būdų suderinti palankų keleto neurocheminių medžiagų poveikį – išvengti skausmo, tikrovėje patirti fantazijas, pasijusti tikrai gyvu žmogumi, yra užmegzti meilės ryšį.8 Bėda, kad tokia smegenų chemijos teikiama nauda gali sukelti priklausomybę.
Kad pasiektume mūsų tikslą, priklausomybę nusakysime trimis aspektais: i. kaip žalingą (disfunkcinį) nesąmoningu tapusį įprotį; 2. kaip neįveikiamą (kompulsyvų) ritualą, kurio neatlikti jau neįstengiame; 3. kaip psichologinį ar fizinį prisirišimą prie objekto, kuriam atitolus, neretai pasireiškia atitraukimo ar reikmės sustiprėjimo simptomai. Dėmesio sutelkimas į priklausomybės objektą gali trukdyti normaliam socialiniam, profesiniam, poilsiniam, emociniam, dvasiniam ir fiziniam gyvenimui. Žmogus stengiasi sumažinti arba audringai neigia ir piktnaudžiavimą, ir skausmą, kylantį dėl tokio susitelkimo į šį objektą. Nepaisydamas neigiamų pasekmių, jis toliau lieka su objektu susisaistęs. Priklausomybė yra piktybinė atauga, išleista normalaus žmogiškojo polinkio susijaudinti, fantazuoti, pasisotinti.
Mūsų fizinės ir emocinės reikmės teisėtos. Tačiau kartais, kai šių reikmių patenkinimas pasiglemžia kitiems, svarbesniems gyvenimo dalykams skirtą laiką ir dėmesį, mūsų poreikiai tampa priklausomybėmis. Priklausomybė dažnai nusakoma tokiais žodžiais: obsesiškas, nesaikingas, ardomasisy neįveikiamas (kompulsyvus), tapęs įpročiu, prisirišęs, priklausomas. Pasvarsčius paaiškėja, kad kai kurie jų tinka aptariant meilės srities santykius ir seksą. Vadinasi, tada meilė visada yra įprotis, kurio derėtų nusikratyti? Ne, visai ne. Mūsų poreikis patirti meilę tikras, tačiau reikėtų siekti atpažinti joje nesveikus priklausomybės dėmenis ir pasistengti juos panaikinti, suteikiant savo meilei daugiau sveikatos. Meilės santykiai yra ne juodi ir ne balti, ne arba-arba, dauguma jų aprėpia visus šiuos elementus. Daugeliui meilės santykių, regis, būdingi tiek priklausomybės, tiek sveiko susietumo požymiai. Tad priklausomybė būna ir sveika, ir nesveika.
Diduma mūsų įpročių ir praktinio elgesio gali turėti ypatybių, primenančių priklausomybes, tačiau nebūtinai visi jie liguisti. Daugelis reikalingais laikomų dalykų mums tikrai būtini biologiniam išlikimui arba emociniam saugumui, tad jais verta pasirūpinti. Mums reikia maisto, pastogės, fizinio prisilietimo, kitokių fizinės stimuliacijos formų, pripažinimo, susietumo jausmo. Daugelis kitų dalykų, kurių, mūsų manymu, reikia, tėra norai, be jų išgyventume. Pavyzdžiui, mums reikia namo, bet garažas trims automobiliams nėra toks būtinas.
Kai svarstome apie meilę, reikmių klausimas pasirodo esąs daug sudėtingesnis. Neseniai girdėjau kažką tvirtinant, kad mūsų išlikimui meilės nereikia. Tiesa ta, kad net labiausiai priklausomo kūdikio fiziniam išlikimui nereikia meilės, kūdikiui reikia dėmesio ir rūpinimosi, aktyvinančių kūno nervų sistemą, skatinančių augimą. Tinkamai fiziškai prižiūrėtas kūdikis, nestokojantis fizinio, tačiau emociniu požiūriu neutralaus kontakto, išgyvens kaip ir tas, kuriuo rūpintasi itin meiliai. Tačiau kūdikis, kuris liečiamas retai ar visai nesulaukia fizinio prisilietimo, gali susirgti, pasiduoti depresijai, o kraštutiniais atvejais likti suluošintos psichikos arba numirti.
Tad, remiantis pačiu primityviausiu supratimu, biologinis išlikimas meilės nereikalauja. Tačiau vaikystėje meilės nepatyręs žmogus nesugeba tapti vientisa, sveika asmenybe. Be meilės jis išgyvens, tačiau jam bus sunku išsiugdyti savivertę, išmokti mylėti kitus, pajusti meilę gyvenimui, jam trūks visų pagrindinių sveiko ir priklausomybe nesančio meilės santykio sudedamųjų dalių.
Taip, galima gyventi be meilės, tačiau visi mano sutikti žmonės, nepajėgę mylėti savęs ar kitų, paprastai buvo iš tų, stokojusių šilto saito su tėvais, tų, kuriems vaikystėje stigo jų puoselėjančio rūpesčio ar besąlyginės meilės. Tokia meilė vaikui byloja: myliu tave nepaisant visko, net jei retsykiais man ir nepatinka, ką sakai, galvoji ar darai. Net jei vaiko elgesys yra apribojamas, šie apribojimai yra veikiau apsauginis barjeras, neleidžiantis vaikui susižeisti. Tačiau vaiko unikalumo priėmimas visada būdingas besąlyginei meilei.
Meilės santykiai gali būti geri ar blogi, nelygu, ką jie mums teikia. Šioje knygoje svarstome, ar priklausoma meilė tikrai yra? Kas yra priklausoma meilė? Kaip meilė tampa priklausoma? Kaip tokia nuostabi meilė gali tapti kažkuo, kas taip skaudina? Ar čia meilė? Gal priklausomybė? Koks santykis yra sveikas?
Sugrįžk, mano siela, kiek dar tūnosi apgaulės sode? Siunčiau tau šimtus žinučių, rodžiau šimtus kelių, arba tu niekada jų neskaitei, arba manų patarimų nepaisai. Sugrįžk, mano siela, negaišia su kietaširdžiais, jie tavęs neįvertina. Kam ieškai vandens, kai esi srautas? Ar pamiršai? Esi karaliaus sakalas, esi Mylimojo spindulys, dieviškasis stebuklas!
***
Nesielvartauki dėl būtų džiaugsmų, būk tikras, jie vėl pasirodys kitu pavidalu* Vaikas džiaugias žindomas pienu, bet sykį atjunkęs jis naujų džiaugsmų atranda, duonų ir medų* Džiaugsmas rodos įvairiais pavidalais, jis keliauja iš vienos vietos į kitų* Jis gali staiga apsireikšti lietumi ar rožių lysve; štai jis ateina kaip vanduo, štai kaip grožis ar kaip skalsi duona* Bet nelauktai jis gali parodyti veidų iš anapus širmos ir sunaikinti visus stabus, trukdančius tau ieškoti Dievo* Miegant, kai siela palieka kūnų, tu gali susapnuoti save kaip aukštų kiparisų ar nuostabių rožę, bet įspėju, mano drauge, visi šie vaiduokliai išnyksta, vos tik siela sugrįžta į kūnų* Nepasikliauki niekuo, tik sava širdimi*
***
Žmogus gali ištverti trumpą lietų, tačiau netrukus jau ieško pastogės, o antys kryksi laimingos, nes lietaus vanduo jas maitina*
Kaip patirti džiaugsmą pirmiausia rūpinantis kitais
Kiekvienas geras poelgis, kad ir koks nereikšmingas, visada yra reikalingas. EZOPAS
„Aš kažką jaučiu socialiai atskirtiems žmonėms, – sako Silvija. – Kai pirmą dieną pamačiau jį ateinantį, pasisveikinau su juo ypatingai. Jo drabužiai buvo apskurę, mane patraukė prie jo.“
gerumas
Džeimsas, įpusėjęs penktą dešimtį vyriškis, daugiausia laiko praleisdavo miegodamas ir gerdamas. Jis buvo benamis, bet vietos nakvynės namai nepriimdavo girtuokliaujančių. Tad Džeimsas su grupele draugų nakvodavo miesto parke. I Silvijos biurą jis atėjo ieškodamas darbo, atsiųstas vienos poros, kurie rūpinosi bendruomenės benamiais ir padėjo susirasti darbą.
Energinga močiutė ir ne visą darbo dieną dirbanti sekretorė Silvija nusprendė pasirūpinti Džeimsu kaskart, kai ji bus biure. Jis pasipasakojo apie savo šeimą ir praeitį. Taip jie susipažino.
Kai Džeimsas pasakė Silvijai, kad išvažiuoja kuriam laikui į Naująją Meksiką, ji nebuvo tikra, ar dar jį pamatys. Po keturių mėnesių vyriškis grįžo ir atvežė naujieną: jis sirgo vėžiu. Džeimsas buvo nuvažiavęs atsisveikinti su motina, bet ši išvijo jį. Išsigandęs ir vienišas jis grįžo į miestą.
„Kuriam laikui apsistojo prastame motelyje, nes nesirgo taip, kad būtų reikėję gulti į ligoninę, – pasakojo Silvija, – bet po keleto mėnesių jį paguldė į slaugos namus, kur buvo prižiūrimas valstybės lėšomis.“
Niekas iš šeimos narių Džeimso nelankė, o sveikata prastėjo, todėl Silvija ėmėsi jį nuolat lankyti. Jis pasakojo jai vaikystės prisiminimus ir savo svajones apie dangų. Jie nevaržomi kalbėjosi apie mirties baimę ir viltį. Ištisus mėnesius Silvija matė, kaip Džeimso kūnas silpsta, o skausmas didėja. Kai vyriškiui neužteko jėgų kalbėti, ji laikydavo jo ranką ir dainuodavo. Vienintelis žmogus, buvęs su Džeimsu tą dieną, kai jis mirė, buvo Silvija.
„Neprisimenu, kad būčiau galvojusi, jog elgiuosi geraširdiškai, – sako ji. – Tiesiog tai buvo natūralu. Kalbėjausi su juo, skyriau dėmesio. Tiek daug šiame pasaulyje vienišų žmonių. Nenorėjau, kad ir Džeimsas toks būtų.“
Gerumas yra kito žmogaus ir jo poreikių pastebėjimas. Tai reiškia suprasti kiekvieno sutikto žmogaus vertę. Kaip ir kiekviena mylinčio žmogaus savybė, gerumas gali būti daug paprastesnis ir kur kas galingesnis, nei mes įsivaizduojame.
AR ESU ĮPRATĘS BŪTI GERAS
Atlikdami savęs įvertinimo testą, apsvarstykite dažniausius savo žodžius ir poelgius. Netruksite pastebėti, kad atsakymas c į kiekvieną klausimą yra natūraliausia tikrai mylinčių žmonių siekiamybė. Tačiau svarbu žinoti, kur jūs esate dabar, kad žengtumėte kitą žingsnį mokydamiesi mylėti.
Kai esu viešoje vietoje, pavyzdžiui, drabužių parduotuvėje, aš: a) Pastebiu, kad, prasilenkdamas su žmonėmis, kurie užstoja man kelią, juos stumdau. b) Stengiuosi su kuo mažiau žmonių turėti kontaktą. c) Mėgaujuosi galimybe kiekvienam nusišypsoti.
Kai tam, kad padaryčiau ką nors gero kitiems, reikia paaukoti savo laiko, pinigų arba patogumo, aš: a) Atmetu šią mintį net rimtai jos neapsvarstęs. b) Noriu padėti, jeigu žinau, kad gausiu ką nors mainais. c) Apsvarstau, ar ta auka verta, ir stengiuosi, kad pavyktų.
Kai žmogus su manim elgiasi nemaloniai, aš: a) Supykstu. b) Stengiuosi kuo dažniau jo vengti. c) Ieškau būdo, kaip būti maloniam su juo.
Kai sužinau, kad kiti žmonės užsiims labdaringa veikla šeštadienio popietę, aš: a) Tikiuosi, kad manęs nekvies dalyvauti, nes jų dienotvarkės, žinoma, ne tokios įtemptos, kaip mano. b) Jaučiuosi kaltas, kad nedalyvauju. c) Mąstau, ką panašaus galėčiau nuveikti savo mikrorajone.
Kai matau, kad kažkas kitas dėvi labai skirtingus drabužius ar elgiasi visiškai kitaip nei aš: a) Jaučiuosi už jį pranašesnis. b) Vengiu jo, nes jis verčia mane jaustis nepatogiai. c) Pasistengiu su juo kokiu nors būdu susipažinti, nes galbūt jis gali mane ko nors išmokyti.
30 patarimų poroms, kad jų gyvenime ir miegamajame niekada nepritrūktų aistros.
Juokitės!
Nepamirškite juoktis, net jei juokiatės iš „gelbėjimosi rato“ ant pilvo. Juokitės, juokinkite ir gyvensite ilgai bei laimingai.
Paverskite miegamąjį romantiškiausia vieta pasaulyje
Jei su partneriu sukursite tokį miegamojo interjerą, kuriame galėsite atsipalaiduoti ir nusiteikti romantiškai, galėsite atostogauti ne vieną kartą per metus, o kiekvieną vakarą.
Užsiimkite nors viena veikla, kurią mėgsta jūsų partneris
Jums nebūtina perrimti visų partnerio pomėgių, bet išsirinkite bent vieną, kad galėtumėte praleisti laiko kartu. Pažaiskite kartu kompiuterinius žaidimus arba pasivaikščiokite po parduotuves – pamėkite, ką mėgsta jūsų mylimas žmogus.
Virtuvėje ne varkite, o mėgaukitės
Virtuvė – geriausia vieta kūrybai. Išsirinkite egzotiškų patiekalų receptų ir ruoškite kartu. Valgio ruošimas turi asocijuotis su džiaugsmu ir galimybe pabūti kartu.
„Močiutės kelnaites“ iškeiskite į seksualinius apatinius
Visiems laikams atsisveikinkite su „močiutės kelnaitėmis“, nes net šiuolaikinės močiutės jų nebedėvi.
Sukurkite judviejų tradicijas
Kartu su partneriu pagalvokite, kokia veikla jums suteikė daug džiaugsmo ir paverskite ją tradicija.
Lavinkite atmintį
Kai jus su partneriu skiria atstumas, stenkitės prisiminti kartu praleistas gražiausias akimirkas. Nuolatos priminkite sau, kodėl mylite antrąją pusę.
Romantiškus vakarus planuokite
Net jei per televizorių rodo „Talentų“ finalą, net jei reikia plauti indus arba jaučiatės pavargę – romantikai reikia rasti laiko. Nepamirškite, kad romantiški vakarai jums suteiks energijos, o ne ją atims.
Bučiuokitės… prancūziškai
Bučiuokitės kiekvieną dieną. Aistringai. 50 ateinančių metų.
Nepraraskite vilties
Jūs ne Barackas Obama, bet jei jis gali suteikti vilties tautai, jūs tikrai galite suteikti vilties savo santykiams, net kai juos ištinka gili krizė.
Pamirškite savo lūkesčius…
Mėgaukitės gyvenimu ir mylėkite savo antrąją pusę. Vykite šalin netikroviškus lūkesčius, džiaukitės tuo, ką turite, o ne jaudinkitės dėl to, ko niekada neturėsite.
Pasimatymus skirkite restorane, o ne prekybos centre
Prekybos centre lankykitės rečiau, nei skiriate pasimatymus. Leisdami laiką dviese kine ar restorane, investuosite į savo santykius, o ne daiktus, kurių jums nereikia.
Vilkėkite aptemptus drabužius
Aptemti drabužiai nėra patogūs, bet nesijaudinkite – juos labai greitai galėsite nusivilkti.
Sumokėkite visas skolas
Patikėkite, piniginių skolų palūkanos nėra tokios didelės, kaip asmeninio gyvenimo, todėl ilgai nedelskite ir jas grąžinkite.
Nustokite skųstis
Džiaukitės tuo, ką jums suteikė gyvenimas ir leiskite džiaugtis partneriui. Nepamirškite, kad nuolatiniai skundai nė vienam iš judviejų nesuteikia džiaugsmo.
Geriau trumpai, nei nieko
Geriau „greitukas“, nei jokio sekso. Geriau dažniau, nei niekada.
Leiskite jums padėti
Manote, kad partneris jums nepadeda? Tačiau ar tikrai leidžiate jums padėti?
Laikas, kai vaikai suminga, skirtas tik judviem
Kai vaikai suminga, neleiskite jus išskirti kompiuteriams. Užsiimkite veikla, kuri jus vienija.
Mylėkite savo kūną
Užuot kalbėję, kaip nepasitikite savo kūnu, pradėkite sportuoti.
Pamirškite dingstis ir atsikalbinėjimus
Nenaudokite vaikų kaip dingsties, kodėl nenorite mylėtis. Vaikams svarbiausia, kad tėvų santykiai būtų tvirti ir laimingi, o geri santykiai be sekso neįmanomi.
Nepavydėkite
Leiskite jam jūsų pavydėti ir pačiai pavydėti nebereikės.
Negalvokite tik apie save
Nuo jūsų ir mylimojo partnerystės pradžios pasaulis nustojo suktis aplink jus vieną ir pradėjo suktis aplink abu.
Negriaukite, o „taisykite“ pašlijusius santykius
Užuot mąstę, kas bus, kai jūsų santuoka sužlugs, ieškokite pagalbos – kreipkitės į santykių specialistus.
Pamirškite svajones ir susitaikykite su tikrove
Jei svajojote, kad dėl mylimo žmogaus nereiks stengtis ir aukotis, teks susitaikyti su tikrove – dėl meilės reikia stengtis nuolatos.
Pamirškite makiažą
Joks vyras nevestų moters, kuri jam negraži prabudusi ryte lovoje.
Mylėkite
Mylėkite savo partnerį už tai, koks jis yra, o ne už tai, koks norite, kad jis būtų. Jei vertinsite antrosios pusės bruožus ir savybės, meilė neišblės.
Didžiuokitės savo amžiumi
Nustokite skųstis dėl atsirandančių raukšlių ir didėjančio žvakučių skaičiaus ant gimtadienio torto. Džiaukitės savo patirtimi, kuri atsiskleis ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir miegamajame.
Neapgaudinėkite
Galima likti kartu po neištikimybės, bet neįmanoma iš tiesų atleisti.
Nebandykite įrodinėti savo tiesos
Tiesų gali būti daug, o tikra meilė – tik viena.
Nebijokite, pripažinti suklydę
Jūsų partneris žino, kad neesate šventoji(asis), todėl tokia apsimesti – beviltiška.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu.GeraiPrivatumo politika
