Gerumas

KELIAS I MEILĘ

Vaikystėje mane ir draugus remiantis Biblija mokė būti gerais vienas kitam, bet ne visi sekmadieninės mokyklos vaikai buvo tokie. Kai kurie būdavo geri tol, kol nepavogdavo jų žaislų, nesugadindavo rankdarbių arba nepastumdavo geriančių vandenį. Išprovokuoti jie pamiršdavo gerumą ir tapdavo savanaudžiai. Toks elgesys bylojo: „Su manim ar mano daiktais nejuokauk.“ Nemažai vaikų beveik niekada nebūdavo geri. Apskritai vaikai, su kuriais užaugome, buvo geri tik tiems, kurie buvo geri su jais, ir negeri tiems, kurie elgėsi nemaloniai.

Pastebėjau, kad suaugusieji šiuo atžvilgiu ne ką skiriasi nuo vaikų. Vyras malonus žmonai, kai ši maloni su juo. Jis mielai išneša šiukšles, kai žmona pagamina skanią vakarienę. Maloniai kalba su ja, kai ši su juo kalba taip pat. Neprašomas nuplauna jos automobilį po to, kai ji suteikia jam seksualinį malonumą.

Tačiau kaip būti geram, patyrus neteisybę ir blogą elgesį? Vienas vyras pasidalijo patirtimi: „Buvau šiurkštus žmonai, sukritikavau jos sumanymus ir pasakiau, kad tai, ką ji kalba, yra nelogiška. Pakėliau balsą ir išrėkiau, ką manau. Ji išėjo iš kambario, o aš grįžau prie televizoriaus stebėti krepšinio rungtynių. Po pusvalandžio ji atėjo nešina padėklu, ant kurio buvo tvarkingai sudėti sumuštinis, traškučiai ir kokakola. Pastatė padėklą man ant kelių ir pasakė: „Myliu tave.“ Tada pabučiavo į skruostą ir išėjo iš kambario. Aš sėdėjau ir galvojau: „Tai neteisinga. To neturi būti“ Jaučiausi bukagalvis. Mane sukrėtė jos gerumas. Pastačiau padėklą, nuėjau į virtuvę ir atsiprašiau.“ Ši žmona parodė tikros meilės pavyzdį, ir tai pakeitė jos vyro širdį.

{domu tai, kad kai gerumas tampa gyvenimo būdu, jis atneša džiaugsmo ne tik kitiems, bet ir mums patiems. Kai esame geri, kad ir kas būtų, matome, kaip viską keičia mūsų
kasdieniai pasirinkimai.

GERUMAS: džiaugsmas, kai santykiuose pirmiausia patenkiname kito, o ne savo pačių poreikius.

DIDELĖ MAŽŲ GERUMO POELGIŲ ĮTAKA

„Starbucks“ kavinėje prie kampinio stalelio juokaudamos ir šnekučiuodamosi sėdėjo keturios moterys. Jos akylai stebėjo vietą, kur stovėjo kasos aparatas. Kiek anksčiau tą dieną jos susimetė pinigų ir nupirko „Starbucks“ dovanų kuponą. „Panaudokite šį kuponą visų klientų užsakymams apmokėti“, – pasakė jos padavėjui. Tada susėdo pasidžiaugti viena kitos draugija ir stebėjo kavinės savininkų, žiūrinčių, kaip liejasi tądien nemokama kava, veidų išraiškas.

Ta pati moterų grupelė vieną šaltą šeštadienio rytą, vykstant mokyklos jaunių komandos futbolo rungtynėms, pilstė karštą kakavą vaikams ir tėveliams. Jos iš sėklų užaugino tuzinus našlaičių ir išdalijo jas vietos slaugos namams. Kai jų draugei Marsijai diagnozavo reumatoidinį artritą, šios moterys pasamdė žmogų, kuris kartą per mėnesį sutvarkydavo Marsijos namus, kad ši pataupytų jėgas savo paaugliams vaikams.

Didžiausią įspūdį man daro ne tik šios grupės pasišventimas daryti gerus darbus ten, kur jų mažiausiai tikimasi, bet ir jų visiškas mėgavimasis būti geromis. Jos myli kitus žmones, nes žino, kad mylėti vardan meilės – verta.

ĮSIGYTINI įpročiai Pastebėkite būdus, kaip žmonės jūsų aplinkoje būna geri jums ir kitiems. Matykite, kaip gerumas keičia netikėtų susitikimų arba santykius.

Vienas iš žingsnių mokantis gerumo poelgių yra stebėti tokius poelgius. Dažnai, ypač šeimoje, gerumo darbus laikome savaime suprantamu dalyku. Kažkas gamina maistą, kažkas išplauna indus po valgio, bet niekas neteikia reikšmės šiems paprastiems, tačiau svarbiems gerumo aktams. Kažkas išskalbia rankšluosčius, išvalo grindis, išblizgina veidrodžius ir nupjauna veją. Tai gali būti daugiau nei praktiški darbai, tai gali būti būdas sutuoktinių meilei išreikšti. Bet ar kas nors laiko šiuos poelgius būdais mylėti?

Kartais raginu žmones užsirašyti visus gerus darbus, kuriuos jie pastebi per dieną. Štai vieno vyro sudarytas gerų darbų, kuriuos jis pastebėjo per vieną dieną, sąrašas:

♦ Nuskambėjus žadintuvui, aš nepabudau, žmona pažadino
mane, kad nepavėluočiau į darbą.
♦ Išvažiuojant iš kiemo, vyras sustojo ir parodė ranka, kad
galiu važiuoti į gatvę.
♦ Kai atvykau į biurą, administratoriaus padėjėja jau buvo
įjungusi mano kompiuterį.
♦ Per pertrauką nuėjau prie gėrimų aparato, bet neturėjau
pinigų gėrimui, bendradarbis paskolino man dolerį.
♦ Pietauti nuėjau vienas, bet du vyrai iš kito skyriaus pakvietė
atsisėsti prie jų stalo. Man patiko pokalbis.
♦ Po pietų gavau elektroninį laišką iš vieno mūsų kliento,
kuris dėkojo už laiku atliktą užsakymą. (Paprastai aš negaunu
tokių laiškų.)
♦ Man išeinant iš biuro pastato, apsaugos darbuotojas atidarė
duris.
♦ Išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės į gatvę, viena moteris
užleido man kelią eismo juosta, kuria pati važiavo.
♦ Parvažiavusį namo vizgindamas uodegą mane pasitiko
Vyzelsas (mūsų šuo).
♦ Kai įžengiau pro duris, žmona mane apkabino ir pabučiavo.
♦ Žmona ruošė vakarienę. Nusiploviau rankas ir padėjau
jai ruošti maistą – mano gerumo darbas.
♦ Kai pavalgėme, sudėjau indus į indaplovę.
♦ Po vakarienės žmona pasisiūlė išvesti laukan šunį, o aš
paskutinį kartą peržvelgiau savo elektroninius laiškus.
♦ Žmona kartu su manimi pasižiūrėjo žinių laidą.
♦ Vėliau ji ėjo su manimi į parduotuvę pirkti kuprinės.
♦ Prieš miegą ji mane pabučiavo ir pasakė, kad myli mane.
Buvo gera diena.

Dažnai žmonės nustemba, kiek daug gerų poelgių gali pastebėti per trumpą laiką. Kai pastebime tokius poelgius ir vertiname juos, mūsų pačių troškimas rodyti gerumą auga. Kai imame trokšti būti gerais žmonėmis, tampa lengviau pastebėti galimybes gerumui reikšti visą dieną. Tokių galimybių apstu namie, darbo vietoje, maisto parduotuvėje ir visur, kur sutinkame žmonių.

Prisimenu vieną dieną, kai nunešiau savo marškinius į skalbyklą. Grįžęs pamačiau, kad mano automobilis iš abiejų šonų kaip sumuštinio įdaras buvo suspaustas dviejų belangių furgonų. Visiškai negalėjau matyti iš kurios nors pusės atvažiuojančių mašinų. Pusamžis vyras, ėjęs per stovėjimo aikštelę, pastebėjo nepavydėtiną mano padėtį. Jis apsižvalgė ir pamojo man, kad galiu važiuoti. Dėkodamas linktelėjau jam galva ir pasakiau: „Ačiū.“ Išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės galvojau: „Koks geras žmogus! Jis neprivalėjo taip pasielgti. Galėjo nusukti akis į kitą pusę, bet jis matė, kokia mano padėtis, ir nusprendė atlikti gerą darbą!

Iki šiol prisimenu šį poelgį, nors tai įvyko beveik prieš porą metą. Paprastas to vyro sprendimas sustoti ir man padėti įkvėpė ir mane daryti tą patį kitiems. Tai ir yra gerą darbą grožis mūsą santykiuose ir susitikimuose: vienas geras poelgis išprovokuoja kitą.

Kodėl, rašydamas apie šią svarbią mylinčio žmogaus savybę, pateikiu „mažus“ meilės pavyzdžius? Todėl, kad geri darbai, maži ir dideli, rodo troškimą tarnauti kitiems, o tarnystė yra kiekvieno mylinčio žmogaus gilus noras. Gerumas reiškia tarnauti kitam, net jeigu tai reikalauja pasiaukojimo. Tos moterys „Starbucks“ kavinėje paaukojo pinigą tam, kad pradžiugintą kitus. Vyras, padėjęs man išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, paaukojo kelias savo dienos akimirkas. Dideli ar maži, geri poelgiai kalba: „Tu esi geras žmogus.“

Negalime išties mylėti, jeigu nenorime aukotis.

Parašykite komentarą