Dovanoju savo Mamai dangų
Ir mintimis nešu ant rankų
Į mylinčio Tėvelio glėbį,
Kad Jos galėtų pagailėti.
Dovanoju savo Tėvui žemę
Ir ilgesingą meilės kelią,
Kuriuo einu aš pats laimingas,
Nes meile tėviška turtingas.
Sveikindamas Jus dėkoju, mylimieji,
Kad apgynėte mane nuo vėjų,
Kad, likimo kryžkelėj dažnai lydėję,
Nenustojote sūnum tikėję.
Tėve brangus, esi man Tu
Svarbiausias žemėje visoj.
Tarp vyriškų svajonių mūs
Vedei mane tikroj tiesoj.
Esi brangus žmogus širdy —
Tvirtybės sauja manyje —
Neleidęs pasiklyst kely,
Atvėręs prasmę lemtyje.
Apkabinu Tavus pečius —
Petys petin — visur kartu!
Suaugęs — Tau esu svečiu —
Retai matai… O aš žilstu…
Tau spaudžiu dešinę, Tėvuk,
Ilgai gyvenk, ilgai čia būk!
Baltų sodų žydėjimas — Motinai mano.
Raibų paukščių čiulbėjimas — Motinai mano.
Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu myl
ėti — Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilg
ėtis.
Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin.
Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin…
Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs
Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus.
Išvarytą — priimk mane į gerumo pasaulį.
Apkalbėtą — paguosk mane, man nušvitus lyg saulė…
Sužalotą — išgydyk vėl, kad tik Tau delnuose
Aš užgimčiau gyventi vėl viltimi vaikuose.