dukrai | MusuGyvenimas.lt

Brangi Dukryte,

dukra
dukra

… jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių
— niekada nestokosi gerumo kitiems…
… jei nepamirši, kad turi senelius — niekada neieškosi
patarimų svetimuose namuose…
… jei nepamirši, kad turi kaimynus — niekuomet neturėsi
rūpesčių namuose…
… Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl
mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį…
… saulėtieji toliai lai surenka spinduliais į Tavo širdį
mūsų širdžių meilę žmonėms ir žemei…
… tepasėja Tavyje gerumą spinduliais kiekvieno rytmečio
saulė, kiekviena šviesioji diena.

Dar negimusiai, bet labai laukiamai Dukrelei

nėščia
nėščia

Lyg pasakų šešėlis esi princesė ateities.
Aš laukiu, ir vaizduojuos kaip juokies.
Suknelė atlaso balta — pavasarinio sodo šydas…
Sustos Karalius Mėnuo naktyje akis Tavas išvydęs.
Esi jau čia, nors dar neatėjai į keistenybių žemę —
Žinok, čia žmonės vaikšto dideli ir šaukia meilę.
Užaugusių merginų širdyse ji angelu gyvena —
Tuo angelu, kur iš po motinos širdies aplanko žemę.
Mažyte mano, žvaigždėtom mintimis širdin atėjus,
Išvaikščiojus tarp debesų baltas dangaus alėjas —
Nešiosime ant rankų savo kūno ir dangaus dalelę
Ir melsime Tau angelo iš praeities laimingo kelio.

Ilgesingas laiškelis tolybėse gyvenančiai Dukrai

dukra ir tėvai
dukra ir tėvai

Iš motiniško ilgesio
Aš Tau likimą pinsiu, mano Dukra.
Gyvensiu viltimi šventa —
Už jūrų, už marelių pamatyt Tave.
Bet kaip Tave paguost,
Kad Tu tolybėje laiminga būtum,
Kad nors akimirkai išnyktų
Mus išskyrus žemės toluma?

Tėvelių sveikinimas vienintelei Dukrai

Šeima
Šeima

Brangi Dukrele, sveikinam Tave —
Tu peržengei jaunystės slenkstį,
Tačiau globojanti tėvų ranka
Neleis nežinomybėn eiti.
Branginsime Tave kaskart labiau,
Globosime kiekvieną žingsnį.
Gal patarimų nereikės, tačiau
Ilgai tėvams maža išliksi.
Žinok, širdele mūsų praeities —
Tu — bendras mūsų sielų medis.
Tegu po kojom žemė Tau klestės
Ir vien tik laimės rytas žadins.
Brangi Dukrele, sveikinu Tave
Su nuostabia gyvenimo švente.

Mylima, nuostabi mano Dukryte,

dukra
dukra

Kai esi toli nuo mano širdies — joks girios paukštis neuždainuos
giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą.

… ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų
karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau
Tave į žvaigždėtų svajonių patalus.

… šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių
erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis.

… šaukiu Tave savo dvasios pastangomis, tikėdamasi
įteikti Tau pasitikėjimo ir sėkmės, ilgesio ir džiaugsmo.

… nėra tų vertybių, dėl kurių galėčiau atsisakyti Tavo
gyvenimo reikalų, darbų ir rūpesčių.

… neįmanoma suskaičiuoti laiko saulėtekiais ir saulėlydžiais,
kuomet aš svajoju apie Tave.

… neaprėpiamas mano laukimo ilgesys Tau, mylima
mano Dukryte, o tai, kas atrodo amžinybe Tavęs belaukiant,
tuojau pat pavirsta akimirka vos tik Tu, brangioji, apkabini
mane.

Tėvelio sveikinimas Dukrai vardo dienoje

tėvas ir dukra
tėvas ir dukra

Iš mėlynų žibuoklių Tavo akys —
Aš Tavo mamai jas nešiau,
Kai vyriškom svajonėm meilę trapią
Ir Tavo laimę nutapiau.

Neatsiklausęs, nieko nesitaręs
Aš Tavo vardą išrinkau…
Tavęs, mieloji, dar nematęs
Mylėjau, puoselėjau ir glaudžiau.

Dukryte, rožių pumpurais tapyčiau
Tavąsias lūpas ir žodžius,
Kuriais šaukei mane mažytė,
Kuriais žaidei mamos vardu.

Geroji mūsų, jau suaugusi, Dukra, —
Tu mūsų saulė ir akių šviesa.

Laiškas tolybėse esančiai Dukrytei

mama ir dukra
mama ir dukra

Kur einu, ką regiu, vis galvoju,
Kaip tolybėj rankas Tau paliest.
Kai kalbu, tai šaukiuosi svajonių,
Kad lydėtų Tave link vilties.

Bet kai dienos šešėliuos nublunka,
Kai nakty beldžia man ilgesys —
Pasiimčiau į krepšį vien plutą
Ir išeičiau, kur Tavo širdis…

Brangi Dukrele, mūsų laime

mama ir dukra
mama ir dukra

Sparnuotoji pasakų laimės paukštė neša mūsų delnais Tau laimę. Ak, Likime, kad išsipildytų net tos svajonės, kurių, rodos, negalėtum geisti, tebūnie taip, kaip dar niekada nebuvo.

Žvaigždėtieji pasakų skliautai lai apgaubia Tavo gyvenimą stebuklų ir fantazijų skraistėmis, kad pajustumei likimą to Žmogaus, kuris „gimė su marškiniais“. Tegu dangiškasis laimės rūbas niekuomet nesuplyšta ant Tavo gyvenimo pečių.

Mamos sveikinimas Dukrai Krikšto dienoje

mama
mama

Žalvarinėm rankom vėjai glosto
Bokštus tos bažnyčios, kur Krikštu
Viešpats laimino iš dangaus sosto
Apipylęs vandeniu Šventu.

Spinduliais gyvenimą parnešus,
Išmaldavusi dangaus — malda,
Prisiglaudus prie šventų vitražų,
Laiminu gyvenimui Tave.

Ir į saulę viltimi atgręžus
Vien gyvybę pilsiu į rankas.
Dukra, laimę iš aušros miražų
Tau įpinsiu į gelsvas kasas.

Už gyvenimą esi, Dukryt, brangesnė —
Meilės jausmo nejaučiau kilnesnio.