Atrodo, kad diena prasidėjo visiškai įprastai, o po kelių valandų staiga pradėjo pykinti, susuko pilvą ir teko skubėti į tualetą. Netrukus gali prasidėti ir vėmimas. Tokia pradžia labai dažnai būna susijusi su norovirusu – itin lengvai plintančia žarnyno infekcija.

Norovirusas gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų. Jis greitai plinta šeimose, darželiuose, mokyklose, darbovietėse, ligoninėse, viešbučiuose, kruiziniuose laivuose ir kitose vietose, kur vienoje erdvėje būna daug žmonių.

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų liga trunka neilgai ir žmogus pasveiksta be specialaus gydymo. Tačiau pirmosiomis dienomis svarbiausia neprarasti per daug skysčių ir žinoti, kada paprastas virusas jau gali tapti rimtesne problema.

Šiame straipsnyje rasite praktiškai viską apie norovirusą: nuo pirmųjų požymių ir užsikrėtimo iki gydymo, mitybos, vaikų priežiūros, namų dezinfekavimo ir grįžimo į darbą.

Kas yra norovirusas?

Norovirusas yra virusas, sukeliantis ūminį gastroenteritą, kitaip tariant, skrandžio ir žarnyno uždegimą.

Žmonės kartais norovirusą vadina „skrandžio gripu“, tačiau tai nėra tikras gripas. Gripas yra kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia influenza virusai. Norovirusas pirmiausia paveikia virškinimo sistemą.

Pagrindinė problema sergant norovirusu yra ta, kad simptomai gali prasidėti labai staigiai. Žmogus gali ryte jaustis visiškai normaliai, o vakare jau intensyviai vemti ir dažnai lankytis tualete.

Norovirusas ypač lengvai plinta todėl, kad užsikrėtimui gali pakakti labai nedidelio viruso kiekio. Be to, virusas gali išlikti ant įvairių paviršių ir lengvai patekti nuo rankų į burną.

Kokie yra noroviruso simptomai?

Noroviruso simptomai paprastai prasideda staiga. Dažniausiai žmogus gali pajusti ne vieną, o kelis simptomus vienu metu.

Dažniausi noroviruso požymiai:

• pykinimas;
• staigus vėmimas;
• vandeningas viduriavimas;
• pilvo spazmai;
• pilvo skausmas;
• pilvo raižymas;
• silpnumas;
• galvos skausmas;
• kūno ar raumenų maudimas;
• nedidelis karščiavimas;
• šaltkrėtis.

Ne visi žmonės turi visus simptomus. Vienam žmogui gali būti labai stiprus vėmimas ir tik nedidelis viduriavimas, o kitam – priešingai.

Kaip jaučiamasi susirgus norovirusu?

Vienas būdingiausių dalykų yra staigumas.

Žmogus gali sakyti:

„Prieš kelias valandas jaučiausi normaliai, o dabar atrodo, kad visas skrandis apsivertė.“

Pirmiausia gali atsirasti pykinimas ir pilvo diskomfortas. Vėliau prasideda vėmimas arba viduriavimas. Dėl greito skysčių praradimo netrukus gali atsirasti stiprus silpnumas.

Po kiek laiko po užsikrėtimo pasireiškia norovirusas?

Dažniausiai noroviruso simptomai pasireiškia praėjus maždaug 12–48 valandoms po užsikrėtimo.

Tai reiškia, kad žmogus dažnai negali tiksliai pasakyti, nuo ko užsikrėtė.

Pavyzdžiui, pirmadienį bendravote su sergančiu žmogumi, o antradienio vakarą pradėjote vemti. Tokiu atveju užsikrėtimas pirmadienį yra visiškai įmanomas.

Dėl gana trumpo inkubacinio laikotarpio norovirusas gali labai greitai išplisti tarp šeimos narių.

Kiek laiko trunka norovirusas?

Daugeliui žmonių blogiausia ligos dalis praeina per 1–3 dienas.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad visiems liga baigsis lygiai po 48 valandų. Vienas žmogus gali pasijusti geriau jau kitą dieną, o kitam viduriavimas, nuovargis ar jautrus skrandis gali išlikti ilgiau.

Dažnai ligos eiga atrodo taip:

Pirmos valandos

Staiga atsiranda pykinimas, pilvo spazmai, vėmimas arba viduriavimas.

Pirmoji para

Dažniausiai tai būna sunkiausias laikotarpis. Žmogus gali dažnai vemti, viduriuoti ir beveik neturėti apetito.

Antroji para

Vėmimas dažnai pradeda retėti. Viduriavimas dar gali tęstis, o žmogus jaučia didelį nuovargį.

Trečioji para

Daugeliui žmonių būklė pastebimai pagerėja. Galima pradėti normalizuoti mitybą ir grįžti prie įprasto gyvenimo.

Vis dėlto organizmui atsigauti kartais reikia dar kelių dienų.

Kaip užsikrečiama norovirusu?

Norovirusas dažniausiai perduodamas tada, kai labai mažas viruso kiekis patenka į žmogaus burną.

Tai gali nutikti įvairiais būdais.

Per rankas

Sergantis žmogus nueina į tualetą, tinkamai nenusiplauna rankų ir paliečia durų rankeną. Kitas žmogus paliečia tą pačią rankeną, o vėliau – savo maistą ar burną.

Taip virusas gali patekti į organizmą.

Per maistą

Maistas gali būti užterštas virusu jo ruošimo metu. Todėl sergančiam žmogui nereikėtų gaminti maisto kitiems.

Per užterštus paviršius

Norovirusas gali patekti ant:

• durų rankenų;
• tualeto paviršių;
• čiaupų;
• telefonų;
• stalų;
• virtuvės paviršių;
• kitų dažnai liečiamų daiktų.

Vemiant

Vėmimo metu viruso dalelės gali patekti į aplinką ir užteršti netoliese esančius paviršius. Todėl vietą, kurioje žmogus vėmė, reikia kuo greičiau ir tinkamai išvalyti.

Kodėl norovirusas taip greitai plinta šeimoje?

Norovirusas turi vieną labai nemalonią savybę – jis yra labai užkrečiamas.

Jeigu vienas žmogus šeimoje susirgo, kiti šeimos nariai gali užsikrėsti per bendrą vonios kambarį, rankenas, rankšluosčius, virtuvę ar tiesiog kontaktuodami su sergančiu žmogumi.

Todėl situacija „vienas susirgo, po dviejų dienų susirgo visi“ nėra neįprasta.

Jeigu šeimoje yra norovirusas, higiena tampa ypač svarbi.

Ar norovirusas plinta per orą?

Norovirusas nėra toks virusas, kurį įprastai įkvepiame kaip gripą ar COVID-19.

Tačiau vemiant viruso dalelės gali patekti į aplinką ir užteršti įvairius paviršius. Dėl to vėmimo epizodas gali tapti infekcijos plitimo šaltiniu.

Todėl valant vėmalus svarbu elgtis atsargiai ir kruopščiai išvalyti visą užterštą vietą.

Noroviruso gydymas: ką iš tikrųjų reikia daryti?

Specifinio vaisto, kuris tiesiog „nužudytų“ norovirusą, nėra.

Todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Kitaip tariant, reikia padėti organizmui išgyventi infekciją ir neleisti, kad dėl vėmimo bei viduriavimo atsirastų pavojingas skysčių trūkumas.

Svarbiausi dalykai:

1. gerti skysčius;
2. atstatyti elektrolitus;
3. ilsėtis;
4. valgyti pagal savijautą;
5. laikytis higienos;
6. neplatinti infekcijos kitiems.

Ką gerti sergant norovirusu?

Tai vienas svarbiausių klausimų.

Jeigu žmogus daug vemia arba viduriuoja, organizmas praranda ne tik vandenį, bet ir elektrolitus.

Todėl geriausias pasirinkimas dažnai yra geriamasis rehidratacijos tirpalas, kurio sudėtyje yra vandens, gliukozės ir elektrolitų.

Jeigu jo neturite, galima pradėti nuo vandens ar kitų toleruojamų skysčių, tačiau svarbiausia – gerti.

Jeigu išgeri ir iškart išvemi

Tokiu atveju nereikia bandyti išgerti didelės stiklinės vienu kartu.

Geriau:

• išgerti vieną ar kelis mažus gurkšnius;
• palaukti kelias minutes;
• vėl išgerti nedidelį kiekį;
• tęsti tokiu būdu.

Maži kiekiai dažnai toleruojami geriau nei didelė stiklinė iš karto.

Jeigu žmogus visiškai negali išlaikyti skysčių, reikia vertinti dehidratacijos riziką ir prireikus kreiptis medicininės pagalbos.

Ką galima valgyti sergant norovirusu?

Jeigu pykina, pirmomis valandomis visiškai normalu nenorėti valgyti.

Svarbiausia tuo metu – skysčiai.

Kai apetitas pradeda grįžti, nereikia savęs versti valgyti tik džiūvėsius ar kelias dienas badauti. Galima palaipsniui grįžti prie įprasto maisto.

Pradžioje dažnai gerai toleruojami:

• ryžiai;
• bulvės;
• košės;
• bananai;
• skrebučiai;
• džiūvėsiai;
• makaronai;
• sriuba;
• sultinys;
• virtos daržovės;
• kitas paprastas, neriebus maistas.

Jeigu tam tikras maistas sustiprina pykinimą ar viduriavimą, jo tuo metu geriau atsisakyti.

Ko geriau nevalgyti ir negerti?

Kol skrandis ir žarnynas atsigauna, kai kuriems žmonėms sunkiau toleruoti:

• labai riebų maistą;
• keptus patiekalus;
• labai aštrų maistą;
• didelius saldumynų kiekius;
• alkoholį;
• daug kofeino;
• labai saldžius gėrimus.

Nereikia laikytis griežtos „noroviruso dietos“. Svarbiausia stebėti savo savijautą ir maistą grąžinti palaipsniui.

Dehidratacija – pagrindinė noroviruso rizika

Pats norovirusas dažniausiai praeina savaime. Didesnė problema gali būti tai, kiek skysčių žmogus praranda.

Dehidratacija reiškia, kad organizmas netenka daugiau skysčių, negu gauna.

Galimi požymiai:

• labai stiprus troškulys;
• sausa burna;
• retas šlapinimasis;
• labai tamsus šlapimas;
• silpnumas;
• svaigimas;
• neįprastas mieguistumas;
• vangumas.

Jeigu žmogus beveik nebesišlapina arba negali išlaikyti skysčių, nereikėtų laukti kelias dienas tikintis, kad „praeis savaime“.

Kada dėl noroviruso reikia kreiptis į gydytoją?

Ne kiekvienam žmogui, susirgusiam norovirusu, būtina medicininė konsultacija.

Tačiau pagalbos reikėtų ieškoti, jeigu:

• žmogus negali gerti;
• kiekvienas bandymas gerti baigiasi vėmimu;
• labai retai šlapinamasi;
• atsiranda ryškus svaigimas ar silpnumas;
• žmogus tampa vangus ar mieguistas;
• atsiranda kraujo išmatose;
• vemiama krauju;
• stiprus pilvo skausmas nepraeina;
• simptomai užsitęsia arba būklė blogėja.

Ypatingo dėmesio reikia kūdikiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems skysčių trūkumas gali tapti problema greičiau.

Norovirusas vaikams

Vaikui norovirusas gali būti ypač varginantis, nes vėmimas ir viduriavimas greitai išsekina.

Svarbiausia ne bandyti „pamaitinti per prievartą“, o užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.

Jeigu vaikas vemia, geriau siūlyti mažesnius kiekius dažniau.

Stebėkite:

• ar vaikas šlapinasi;
• ar geria;
• ar nėra neįprastai mieguistas;
• ar burna nėra labai sausa;
• ar nėra kitų dehidratacijos požymių.

Jeigu kūdikis arba mažas vaikas beveik negeria, retai šlapinasi, yra labai vangus ar nepavyksta sulaikyti skysčių, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.

Norovirusas kūdikiui – į ką atkreipti dėmesį?

Kūdikių būklę reikia stebėti ypač atidžiai.

Svarbūs požymiai:

• mažiau šlapių sauskelnių;
• atsisakymas žįsti ar gerti;
• sausa burna;
• mažiau ašarų;
• vangumas;
• neįprastas mieguistumas.

Kūdikiui nereikėtų savarankiškai duoti įvairių vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo. Dėl tinkamo gydymo reikia vadovautis sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijomis.

Norovirusas ir rotavirusas – ar tai tas pats?

Ne.

Abu virusai gali sukelti panašius simptomus, tačiau tai skirtingi sukėlėjai.

Norovirusas dažnai pasireiškia labai staigiu vėmimu ir viduriavimu bei gali greitai išplisti tarp įvairaus amžiaus žmonių.

Rotavirusas taip pat sukelia ūmų gastroenteritą, tačiau ypač svarbus mažiems vaikams. Nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiams yra skiepai.

Vien iš simptomų ne visada galima patikimai pasakyti, kuris virusas sukėlė ligą.

Ar galima susirgti norovirusu antrą kartą?

Taip.

Persirgus norovirusu nėra garantijos, kad žmogus daugiau niekada nesusirgs. Norovirusų yra įvairių tipų, todėl ankstesnė infekcija nebūtinai apsaugo nuo kitos infekcijos.

Todėl net žmogus, kuris norovirusu sirgo anksčiau, gali vėl užsikrėsti.

Kiek laiko norovirusas yra užkrečiamas?

Didžiausia rizika perduoti infekciją paprastai būna tada, kai žmogus vemia ir viduriuoja, tačiau viruso išskyrimas gali tęstis ir simptomams jau pasibaigus.

Todėl vien tai, kad žmogus ryte pasijuto gerai, dar nereiškia, kad tą pačią dieną saugu grįžti į darbą ar ruošti maistą visai šeimai.

Dažnai rekomenduojama palaukti bent 48 valandas po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo prieš grįžtant į darbą, mokyklą ar darželį.

Kaip išvengti noroviruso šeimoje?

Jeigu vienas žmogus susirgo, svarbiausia sumažinti viruso patekimą ant rankų ir paviršių.

Rankų plovimas

Rankas kruopščiai plaukite muilu ir vandeniu:

• pasinaudoję tualetu;
• po kontakto su sergančiu žmogumi;
• prieš valgį;
• prieš ruošiant maistą;
• sutvarkę vėmalus ar užterštus paviršius.

Vien rankų dezinfekcinis skystis nėra toks patikimas kaip kruopštus rankų plovimas noroviruso atveju.

Kaip dezinfekuoti namus po noroviruso?

Jeigu žmogus vėmė, vien nuvalyti vietą drėgna šluoste ne visada pakanka.

Reikia:

1. užsidėti pirštines;
2. pašalinti užterštą medžiagą;
3. kruopščiai išvalyti paviršių;
4. naudoti tinkamą dezinfekcinę priemonę;
5. ypatingą dėmesį skirti vietoms, kurias dažnai liečia rankos.

Nepamirškite:

• tualeto;
• klozeto nuleidimo mygtuko;
• durų rankenų;
• čiaupų;
• kriauklės;
• stalviršių;
• kitų dažnai liečiamų paviršių.

Jeigu naudojama chloro pagrindo priemonė, būtina laikytis konkretaus produkto instrukcijos ir nemaišyti chloro su kitais valikliais.

Ką daryti su patalyne ir drabužiais?

Jeigu ant patalynės, drabužių ar rankšluosčių pateko vėmalų arba išmatų, juos reikėtų skalbti kuo greičiau.

Svarbu:

• nepurtyti užterštų skalbinių;
• naudoti skalbiklį;
• pasirinkti audiniui tinkamą kuo aukštesnę temperatūrą;
• po kontakto su skalbiniais nusiplauti rankas.

Tai padeda sumažinti viruso išplitimą namuose.

Ar galima eiti į darbą sergant norovirusu?

Ne.

Net jeigu atrodo, kad „dar galima pakentėti“, sergant norovirusu reikėtų likti namuose.

Tai svarbu ne tik dėl savo savijautos, bet ir dėl kolegų.

Ypač svarbu neiti į darbą, jeigu žmogus:

• dirba su maistu;
• dirba ligoninėje;
• prižiūri vaikus;
• dirba slaugos įstaigoje;
• glaudžiai kontaktuoja su pažeidžiamais žmonėmis.

Paprastai rekomenduojama palaukti mažiausiai 48 valandas nuo paskutinio vėmimo ar viduriavimo.

Ar galima sportuoti po noroviruso?

Iš karto grįžti į intensyvų sportą nėra gera mintis.

Po kelių dienų vėmimo ir viduriavimo organizmas gali būti netekęs daug skysčių ir elektrolitų. Net jeigu skrandis jau nebeskauda, žmogus gali būti gerokai nusilpęs.

Pirmiausia reikėtų:

• normaliai gerti;
• pradėti normaliai maitintis;
• palaukti, kol grįš jėgos;
• į fizinį krūvį grįžti palaipsniui.

Ar galima gerti alkoholį po noroviruso?

Geriau neskubėti.

Alkoholis gali papildomai apsunkinti atsigaunantį organizmą ir nėra geras pasirinkimas, kai dar trūksta skysčių.

Jeigu dar jaučiate silpnumą, viduriuojate arba skrandis jautrus, alkoholio reikėtų vengti.

Norovirusas nėštumo metu

Nėštumo metu svarbiausia atkreipti dėmesį į skysčių kiekį.

Pats norovirusas dažniausiai nėra problema dėl tiesioginio poveikio vaisiui, tačiau stiprus vėmimas ir viduriavimas gali sukelti dehidrataciją.

Jeigu nėščioji negali išgerti pakankamai skysčių, beveik nesišlapina, jaučia stiprų silpnumą ar būklė blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją arba kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Kuo norovirusas skiriasi nuo apsinuodijimo maistu?

Šie dalykai gali būti labai panašūs.

Tiek norovirusas, tiek kai kurie apsinuodijimai maistu gali sukelti:

• vėmimą;
• viduriavimą;
• pilvo spazmus;
• pykinimą.

Vien pagal simptomus ne visada įmanoma tiksliai nustatyti priežastį.

Jeigu susirgo keli žmonės, valgę tą patį maistą, gali būti įtariama su maistu susijusi infekcija ar apsinuodijimas. Tačiau norovirusas taip pat gali vienu metu paveikti kelis žmones, ypač šeimoje ar kolektyve.

Kuo norovirusas skiriasi nuo paprasto skrandžio sutrikimo?

„Skrandis sustojo nuo maisto“ ir norovirusas nėra tas pats.

Paprastas virškinimo sutrikimas gali praeiti gana greitai ir nebūtinai sukelia intensyvų vėmimą bei vandeningą viduriavimą.

Norovirusui būdinga tai, kad simptomai dažnai prasideda staiga ir žmogus per trumpą laiką gali pasijusti labai blogai.

Vis dėlto vien iš simptomų diagnozės nustatyti negalima.

Ar reikia atlikti tyrimus dėl noroviruso?

Dažniausiai, kai liga lengva ir trunka tik kelias dienas, specialūs tyrimai nereikalingi.

Gydytojas gali rekomenduoti tyrimus tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai simptomai yra sunkūs, užsitęsę, kyla protrūkio įtarimas arba reikia atmesti kitas infekcijos priežastis.

Norovirusas: ką daryti pirmąją dieną?

Jeigu įtariate norovirusą, pirmą dieną svarbiausia ne bandyti „išgydyti virusą“, o neleisti organizmui per daug nusilpti.

Pirmas žingsnis – skysčiai

Gerkite dažnai, nedideliais kiekiais.

Antras žingsnis – elektrolitai

Jeigu stipriai vemiate ar viduriuojate, naudinga naudoti geriamąjį rehidratacijos tirpalą.

Trečias žingsnis – poilsis

Organizmui reikia energijos kovoti su infekcija ir atkurti skysčių balansą.

Ketvirtas žingsnis – neverskite savęs valgyti

Kai atsiranda apetitas, valgykite mažomis porcijomis.

Penktas žingsnis – saugokite kitus

Likite namuose, plaukite rankas ir valykite užterštus paviršius.

Norovirusas: ko geriau nedaryti?

Sergant norovirusu nereikėtų:

• gerti didelio kiekio skysčių vienu metu, jeigu tai išprovokuoja vėmimą;
• savarankiškai vartoti antibiotikų;
• versti save valgyti, kai stipriai pykina;
• grįžti į darbą iškart nustojus vemti;
• gaminti maisto kitiems sergant;
• manyti, kad vien rankų dezinfekantas išspręs higienos problemą;
• ignoruoti dehidratacijos požymių.

Ar galima nuo noroviruso numesti svorio?

Per kelias ligos dienas svoris gali sumažėti, tačiau didelė dalis šio pokyčio būna susijusi su prarastais skysčiais, o ne tikru riebalų mažėjimu.

Todėl norovirusas nėra ir neturėtų būti laikomas svorio metimo būdu.

Atsistačius skysčių balansui dalis svorio paprastai grįžta.

Kada jau galima laikyti save pasveikusiu?

Vien tai, kad nebevemiate, dar nebūtinai reiškia, kad organizmas visiškai atsistatė.

Geras ženklas yra tada, kai:

• galite normaliai gerti;
• normaliai šlapinatės;
• maistas nebekelia didelio pykinimo;
• viduriavimas baigėsi arba aiškiai mažėja;
• grįžta jėgos;
• nėra stipraus svaigimo.

Į įprastą fizinę veiklą reikėtų grįžti palaipsniui.

Dažniausiai užduodami klausimai apie norovirusą

Ar norovirusas užkrečiamas?

Taip. Norovirusas yra labai lengvai plintanti infekcija.

Kiek laiko trunka norovirusas?

Dažniausiai apie 1–3 dienas, tačiau savijauta gali normalizuotis ne iš karto.

Kiek laiko po užsikrėtimo prasideda simptomai?

Dažniausiai per 12–48 valandas.

Ar galima norovirusą gydyti antibiotikais?

Ne. Antibiotikai neveikia virusų.

Ką gerti nuo noroviruso?

Svarbiausia atstatyti skysčius. Esant didesniam skysčių praradimui ypač naudingi geriamieji rehidratacijos tirpalai.

Ką valgyti sergant norovirusu?

Kai atsiranda apetitas, galima pradėti nuo paprasto, lengvai toleruojamo maisto ir palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos.

Ar norovirusu galima susirgti antrą kartą?

Taip. Ankstesnis persirgimas neapsaugo nuo visų noroviruso variantų.

Ar galima eiti į darbą po noroviruso?

Rekomenduojama palaukti bent 48 valandas po paskutinio vėmimo ar viduriavimo.

Ar rankų dezinfekantas apsaugo nuo noroviruso?

Vien jo nepakanka. Rankų plovimas muilu ir vandeniu yra labai svarbus.

Ar norovirusas pavojingas?

Dažniausiai liga praeina savaime, tačiau didelis skysčių praradimas gali sukelti dehidrataciją ir būti pavojingas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu negalite išlaikyti skysčių, labai mažai šlapinatės, jaučiate stiprų silpnumą ar svaigimą, atsiranda kraujo, labai stiprus skausmas arba būklė blogėja.

Norovirusas trumpai: svarbiausia prisiminti

Norovirusas gali prasidėti labai staiga ir per kelias valandas žmogų visiškai „išjungti“. Dažniausi simptomai – vėmimas, vandeningas viduriavimas, pykinimas ir pilvo spazmai.

Dažniausiai liga nėra ilgalaikė ir per kelias dienas pradeda trauktis. Tačiau pirmomis dienomis svarbiausia ne pats virusas, o tai, kad dėl vėmimo ir viduriavimo neprarastumėte per daug skysčių.

Todėl paprasčiausia taisyklė tokia:

gerti mažais kiekiais, papildyti elektrolitus, ilsėtis, valgyti pagal savijautą ir neleisti virusui išplisti kitiems.

Jeigu žmogus nebegali gerti, beveik nesišlapina, tampa labai vangus arba atsiranda kitų sunkių simptomų, nereikėtų laukti, kol liga „pati praeis“ – reikia kreiptis medicininės pagalbos.

Svarbi pastaba

Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Vėmimą ir viduriavimą gali sukelti ne tik norovirusas, bet ir kitos infekcijos, apsinuodijimas maistu ar kitos sveikatos problemos. Jeigu simptomai yra sunkūs, užsitęsia arba žmogaus būklė blogėja, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.