Anekdotai apie politiką

anekdotai apie politiką
anekdotai apie politiką

Vėluoja politikas i posėdi.Jau nuvažiavo i aikštele pasistatyti mašinai,bet niekaip neranda vietos.Tada pakelia akis i dangu ir prašo Dievo: -Prašau padėk man rasti vieta.Jei man padėsi kiekviena sekmadieni eisiu i bažnyčia ir mesiu gerti. Tada pagaliau pamato laisva viena.Ir vėl pakelia akis i dangu -Viskas nebereikia jau radau…

***

Pone, norėtume paimti iš jūsų interviu… – Ką? Kodėl iš manęs? Aš juk niekuo neypatingas. Turiu šeimą, normalų darbą, stogą virš galvos. Ko jūs iš manęs norite? – Bet pone Prezidente…

***

Kuo panašūs klit**is ir KGB? Vienas neatsargus judesys liežuviu – ir tu jau šikn*…

***

Du bičai prie alaus bokalo:
-Žinai kad Jukniavičienę paskyrė gynybos ministre ?
-Na ir kas ?
-Ji gali paskelbti karą Rusijai
-Na ir kas
-Bet mes galim pralaimėti .
-Na ir kas.Vokietija, Japonija, Švedija irgi buvo paskelbę karą Rusijai.Pralaimėjo, bet kaip gyvena !

***

Viršininkas-pavaldiniui:

Ką jūs čia veikiate?

Vykdau jūsų paliepimą.

Bet aš nieko neliepiau.

O aš nieko ir nedarau.

***

Dabartinis Lietuvos seimas, tai dviejų kino žanru mišinys: siaubo ir komedijos…

***

Nevok – valdžia nemėgsta konkurentų!

***

-Esu įsitikinusi,- tarė kandidatui į deputatus jo žmona,- kad už tave balsuos visi dori žmonės. -Menka paguoda,- atsakė šis. – Reikia, kad balsuotų dauguma…

***

Ar žinote, kaip atsirado demokratija?

Kartą Dievas pasikvietė Adomą. Pastatė priešais jį Ievą ir tarė:

  • Na, o dabar rinkis žmoną!

***

Į kairiuosius ir dešiniuosius mūsų politikai skirstomi pagal tai, kuria ranka daugiau linkę griebti.

***

Kolūkis savanoriškas reikalas! Nori įstoji, nenori – sušaudo…

***

Lietuvos vyriausybės reformų vykdymo programa:

  1. Padaryti žmones turtingus ir laimingus.
    Priedas 1. Žmonių sąrašas pridedamas.

Anekdotai apie teismus

anekdotai apie teismus
anekdotai apie teismus

Prostitutė teisme. Teisėjas klausia:
– Jūsų pavardė?
– Petrova.
– Vardas?
– Anžela.
– Gyvenamoji vieta?
– Vilnius.
– Amžius?
– 26 metai.
– Užsiėmimas?
– Juozuk, gal jau baikime apsimetinėti?!

***

Politikas, teisininkas, gydytojas ir statybininkas ginčijasi, kieno profesija senesnė:
– Kai dievas išvarė Adomą su Ieva iš rojaus, tai buvo juridinis aktas, – sako teisininkas.
– Bet prieš tai Ieva buvo sukurta iš šonkaulio, o tai chirurginė operacija, – sako gydytojas.
– O dar prieš tai, juk reikėjo pastatyti rojų, nes iki tol buvo tik chaosas, – sako statybininkas.
– O chaosą sukūrėme mes, – taria politikas.

***

Moteris teisiama už vyro sumušimą. Teisėjas klausia:
– Kodėl jį taip sumušėte?
– Štai kaip viskas atsitiko: tą vakarą jis mane paėmė iš darbo, atvežė namo, paruošė puikią vakarienę, pakvietė į miegamąjį, kur tyliai grojo muzika ir degė žvakės, nurengė, nunešė į lovą ir tada, kad pradės juoktis: „Su balandžio pirmąja, brangioji!“

***

Vyriškis klausia bičiulio:
– Kur buvai?
– Uošvę išlydėjau!
– O kodėl marmūzė purvina?
– Traukinį bučiavau!

***

Teismo salė. Skyrybų procesas. Teisėjas klausia:
– Kodėl norite skirtis su savo vyru?
– Jis manęs nepatenkina lovoje.
Moterų balsai iš salės:
– Visas patenkina, o jos nepatenkina!
Vyrų balsai:
– Tai kad jos iš viso niekas nepatenkina!

***

– Iš karto po vestuvių mano žmona pradėjo svaidyti į mane visokiausius daiktus, – pasakoja sutuoktinis teismui.
– Kiek laiko jūs vedę?
– Penkiolika metų.
– Tačiau jūs skundžiatės tik dabar?
– Taip, nes tik praėjusią savaitę ji pirmą kartą pataikė

***

– Ar jūs nusikaltimą įvykdėte taip, kaip aš ką tik nupasakojau? – klausia teisėjas kaltinamojo.
– Ne, bet jūsų idėja irgi nebloga.

***

Teisėjas kalbasi su savo draugu:
– Tu net neįsvaizduoji, kokio lygio pas mus korupcija. Užvakar, prieš pat teismo procesą, atsakovo advokatas davė man 1000 dolerių. Įsivaizduoji? O po to, ieškovo advokatas įkišo man 1200 dolerių. Bet aš dar turiu sąžinės, todėl grąžinau ieškovui 200 dolerių, kad išlikčiau visiškai bešališku.

***

– Kaltinamasis, gal galite pasiaiškinti, kodėl apiplėšėte poną X ir poną Z?
– Teisėjau, prisiekiu, aš jų neapiplėšiau. Jie patys to paprašė.
– Gal galite smulkiau?
– Na kaip, pone teisėjau… O buvo taip: einu aš vienas sau ramiai, miškeliu, diena graži, šilta, švilpauju. Ateina tie du, žiūri, žiūri į mane ir po to sako: „Nusiimk laikrodį ir batus“. Na, tai aš ir nusiėmiau: nuo vieno laikrodį, nuo kito – batus…

***

Teismas. Teisėjas klausia įtariamojo:
– Prašau viską išdėstykite, kaip kas buvo vakar.
– Na, aš išėjau į mišką medžiot. Girdžiu, virš manęs medyje kažkas sako: „Ku ku, ku ku…“, maniau gegutė, ir nušoviau.
– Gerai, o dabar, prašau, jūs, nukentėjusysis, papasakokite savo versiją.
– Aaaaaaš ė-ė-ė-ėjau į mmmmišką p-p-p-pasivaikščiot. Staig-g-g-ga pamač-č-čiau medžiotojjjją su š-š-š-šautuvu. Išsigandd-d-d-au, įlipau į med-d-dį ir sakau „Ku-ku-ku-kurva, nešauk!“

***

Teisėjas klausia žmogžudžio:
– Tai kodėl jūs tą bobutę užmušėt?
– Dėl pinigų, – atsakė kaltinamasis.
– Tai kad jūs pas ją tik 20 centų radot!
– Matot, teisėjau, penkios bobutes ir litas…

Anekdotai apie gyvūnus

anekdotai apie gyvūnus
anekdotai apie gyvūnus

Buvo kapitonas ir papūga. Papūga temokėjo žodžius „Ką“ ir „Aha“.
Kapitonas:
– Papūga?
– Ką?
– Ar šioje saloje yra lobis?
– Aha
Išbėgo kapitonas lobio ieškoti. Nerado. Geriau apieškojo, neranda. Vėl eina pas papūgą.
– Papūga?
– Ką? – Ar tu mane apgavai?
– Aha.

***

Atvažiuoja ežys su naujausiu BMW, o vilkas ir sako:
– Iš kur gavai,gal pavogei?
Ežiukas pagalvojo ir atrėžė:
– Nereikia gert, vilke.
Kitą dieną atskrenda vilkas su reaktyviniu lėktuvu. Ežys apstulbęs sako:
– Iš kur gavai?
Vilkas atsako:
– Butelius pridaviau.

***

Eina ežiukas mišku ir kartoja sau:
– Aš stiprus, aš stiprus, aš labai stiprus.
Ateina iš priekio meška, pasižiūrėjo į ežiuką ir, kad spirs – tas ir nuskrido.
Atsistojo ežiukas, nusivalė dulkes ir tarė sau:
– Tačiau labai lengvas…

***

Ant upėje drybsančio krokodilo užšoko varlė. Tiesiai ant jo snukio šleptelėjo. Susinervinusi baisiausiai, viskuo gyvenime nepatenkinta. Patupėjo, pasidairė ir kvaksi pasipiktinusi:
– Na ir gyvenimas, blyn. Uodai baigėsi, vanduo šaltas, gyventi nėra kur… O čia dar ir tas krokodilas prie šiknos prilipo…

***

– Saulele?
– Ką, katinėli?
– Zuikute, padaryk pusryčius?
– Gerai, meškiuk.
– Ačiū, zylute.
– Nėr už ką, ožiuk.
– Myliu tave, pelyte.
– Aš tave irgi, kiškuti.
– Pala… Prisipažink, tu irgi neatsimeni, kuo aš vardu?

***

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
-Mieloji, katinas namie?
-Na, taip, o ką?
-Pakviesk tą py***ą prie telefono, aš pasiklydau!

***

Mažas vėžliukas kabarojasi į medį. Sunkiai jam sekasi, bet šiaip taip užlipo iki pirmos šakos. Tada šoka žemyn ir bando skristi. Nukrenta ant žemės, apsidaužo visas. Bet ir vėl ryžtingai lipa į medį. Ir procedūra kartojasi iš pradžių.
Ant gretimo medžio šakos tupi du paukščiai stebi vėžliuko pastangas ir kalbasi:
-Žinai, gal pasakykime jam, kad jis įsūnytas.

***

Eina kiškis į parduotuvę. Joje pamato cd, kurio vienoje pusėje mankšta, o kitoje- receptai. Patinka ilgaausiui kompaktas, jis jį nusiperka. Eidamas namo netyčia paslysta ir sulaužo savo pirkinį perpus. Grįžęs savo urvelin jis suklijuoja tą lūženą, tačiau blogai. Kitą rytą užsimano padaryt mankštą , įsijungia magą ir klausosi: „atsisėskite, plačiai praskėskite kojas…. ir plakite kiaušinius kol susidarys putos“..

***

Nutarė zuikis, vilkas ir chameleonas važiuoti į Kiniją. Vilkas sako:
-Mane Kinijoje vadins Vil Vil
Zuikis sako:
-O mane Zui Zui
Tada chameleonas nutarė nevažiuoti į Kiniją

Anekdotai apie blondines

anekdotai apie blondines
anekdotai apie blondines

Susitinka dvi blondinės. Viena sako kitai:
-Žinai, vakar atlikau nėštumo testą.
-Na ir kaip, ar sunkūs buvo klausimai? – pasiteiravo draugė.

***

Važiuoja mašina senas diedukas ir seksuali blondinė.Diedukas sako :
-Pakelk sijoną, duosiu 50 eu.
Blondinė sako:
-Duok 500 eu ir parodysiu, kur man išoperavo apendicitą.
Na duoda diedukas, o blondinė parodo pirštu į ligoninę.

***

Kelios nėščios blondinės nuėjo pas ginekologą pasiklausti, kokios lyties bus jų vaikai. Ginekologas, pamatęs, kad jos visiškos kvailelės, nutaria per daug nesigilinti. Klausia pirmosios:
– Sakykite, kokioje pozoje jūs pastojote?
– Jis buvo viršuje…
– Tai jums gims berniukas.
Klausia kitos to paties. Ta atsako:
– Aš buvau viršuje…
– Tai jums gims mergaitė.
Tuo tarpu trečioji staiga sukūkčioja, ima raudoti.
– Kodėl jūs verkiate? – Klausia ginekologas.
– M… m… man t… turbūt gims šuniukas…

***

Dvi blondines šnekasi:
– Bandei su vibratoriumi?
– Dar ne.
– Ir nebandyk: man jau visi dantys kliba…

***

Blondinė klausia kitos:
– Kokia tavo mėgstamiausia poza?
– Rodeo.
– O kas čia per poza?
– Na, atsisėdi ant gulinčio vaikino ir sakai kad sergi AIDS, o tada jau laikykis…

***

Ar žinot, kodėl blondinė savo kūdikiui sauskelnes keičia tik kartą per mėnesį? Todėl, kad ant sauskelnių pakuotės parašyta „Iki 5 kg“

***

Ėjo karta trys blondinės. Pamatė upę. Ir nežino, kaip pereiti. Staiga atplaukė auksinė žuvelė ir pasiūlė išpildyt tris norus. Viena blondinė panoro mokėti plaukti – ir perplaukė upę. Antra norėjo, kad atsirastų valtis – ir perplaukė per upę. Trečia užsimanė būti brunete – ir perėjo per tiltelį, kuris buvo virš upės.

***

Ateina blondinė į piceriją. Prie jos prieina padavėjas ir klausia:
– Panele, jums picą supjaustyti į du ar į keturis galaliukus?
– Tai aišku, kad į du … Keturių aš tikrai nesuvalgysiu …

Anekdotai apie meile

anekdotai apie meile
anekdotai apie meile

Atlydėjo metalistas paną į koncertą. Nutik tu man taip, kad fyfą buvo įsimylėjęs – būna, visaip tie hormonai suveikia. Taigi,“Bavarija“ant scenos šokinėja, pana kaifuoja. Metalistas kenčia, dantis sukandęs.Staiga kreipiasi į paną:
– Nori, brangioji, aš tau žvaigždę nuskinsiu?
Nugi žinoma, kaip nenorės, iškart susilydė.Metalistas pralindo į priekį,užsilipo ant scenos ir skynė tam glavniausiam Bavarui į snukį.Tas brinkt,guli, o metalistas čiupo mikrofoną ir paskelbė:
– Tik dėl tavęs, brangioji, tik dėl tavęs…

***

– Ieva… štai, žiūrėk, žvaigždė krenta! Greičiau užsimerk ir sugalvok norą!
– Noriu, kad tu mane vestum!
– Oi, žiūrėk…žvaigždė atgal į viršų nuskrido!

***

Pasimatymas. Sėdi mergina ir vaikinas. Staiga mergina „pabezda“ ir sako:
– Norėčiau, kad tai liktų tik tarp mūsų…
– O aš norėčiau, kad išsisklaidytų, – atsako vaikinas.

***

Vaikinas ir mergina po audringos nakties, praleistos merginos bute. Vaikinas atsikelia ir jau ruošiasi eiti, bet pastebi kažkokio vyriškio nuotrauką:
– O kas čia toks?
– Brangusis, nenoriu apie tai kalbėti, tai buvo seniai…
– Na, pasakyk, aš noriu žinoti.
– Mmmm… Supranti, tai aš… Anksčiau…

***

Vaikinas: „Aš negaliu tavęs vesti, nes tam prieštarauja mano šeimos nariai.“
Mergina: „Kas jie tokie, kad sugriautų mūsų meilę?“
Vaikinas: „Mano žmona ir 3 vaikai…“

***

Susipyko įsimylėjėliai:
– Aš už tavęs, tokio gobšuolio netekėsiu. Pasiimk savo sutuoktuvių žiedą..
– O kur jo dėžutė?

***

Mergina kviečia draugą
– Ateik vakare į mano namus, pernakvosi, gerai pašėlsim!
– O tėtis su mama leis?
– Ne, su mama tikrai neleis, su manim miegosi..

***

Nusiveda mergina vaikiną į laiptinę, atremia į sieną, pabučiuoja, išsuka laiptinės lempute ir sako:
– Nori į burną paimsiu.
– A tu durna? Gi karšta…

***

Knygyne:
– Man reikalinga knyga „Vyras – moterų valdovas“.
– Fantastiką parduoda kitame skyriuje!

***

Kalbasi du draugai:
– Žinai ką, šeštadienį pasiimam žmonas ir važiuojam į pajūrį. O gal tu turi geresnį sumanymą?
– Turiu: važiuojam be jų….

Anekdotai apie uošvienes

uošvienė
uošvienė

– Kai prasidėjo gaisras aš įbėgau į namą ir ant rankų išnešiau savo uošvienę lauk.
– Kas buvo tas buvo, nepergyvenk. Ko tik nepadarai išgėręs.

***

Palaidojo uošvienę. Žentas stovi kapinėse prie ką tik supilto kauburėlio, staiga kažkoks paukštis praskrisdamas apdergia jam petį. Žentas lėtai pakelia akis į dangų ir tyliai sako:
– Tai jūs, uošvienėle, jau ten?

***

Vyras išgirsta skambutį į duris, atidaro, o ten uošvienė. Ji ir skundžiasi žentui:
– Mane vyras išvarė, ar galiu keletą dienų čia pagyventi?
– Žinoma, įsikurkite ten, prie laiptų, kad netrukdytumėte kaimynui durų atsidaryti.

***

Palaidojo uošvienę. Žentas stovi kapinėse prie ką tik supilto kauburėlio, staiga kažkoks paukštis praskrisdamas apdergia jam petį. Žentas lėtai pakelia akis į dangų ir tyliai sako:
– Tai jūs, uošvienėle, jau ten?

***

Pas psichiatrą:
– Daktare, aš nuolat sapnuoju ta patį košmarą: uošvienę, kuri už pavadėlio vedžioja krokodilą. Jūs tik įsivaizduokit: gruoblėta, žalsvai pilka oda, tamsiai rudos karpos, neapykanta degantis žvilgsnis ir baisūs, geltoni ir aštrūs dantys…
– Taip, tai iš tikro baisu…
– Palaukit, daktare, aš dar apie krokodilą nepapasakojau…

***

Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
– Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
– Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila.
– Tau ką, protas pasimaišė? – Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
– Ne, tiesiog toks reikalas… Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo…

Anekdotai apie seksą

Anekdotai apie seksą
Anekdotai apie seksą

Moteris teisiama už vyro sumušimą. Teisėjas klausia:
– Kodėl jį taip sumušėte?
– Štai kaip viskas atsitiko: tą vakarą jis mane paėmė iš darbo, atvežė namo, paruošė puikią vakarienę, pakvietė į miegamąjį, kur tyliai grojo muzika ir degė žvakės, nurengė, nunešė į lovą ir tada, kad pradės juoktis:
– Su balandžio pirmąja, brangioji!

*****

Dvi draugės nusprendė praleisti vakarą kartu, be savo vyrų. Besilinksmindamos jos nusigėrė. Visiškai girtas beeinančias namo jas abi prispyrė „didelis reikalas“. Šalia buvo kapinės ir viena pasiūlė tai padaryti už kokio paminklo ar panašiai. Pirmoji moteris neturėjo kuo nusivalyti, tad nusimovė savo kelnaites, nusivalė jomis ir išmetė. O jos draugė mūvėjo gan prabangius apatinius ir nenorėjo jų sugadinti, todėl nuo šalia buvusio vainiko nutraukė didelį kaspiną ir nusivalė juo. Po to abi parėjo namo.
Kitą dieną vienos vyras skambina kitos vyrui: „Tie prakeikti draugių vakarėliai turi baigtis. Mano žmona praėjusią naktį grįžo namo be kelnaičių.“ „Tai dar nieko,“ sako kitas. „Maniškė grįžo su į užpakalį įkištu užuojautos rašteliu: Nuo visų mūsų iš gaisrinės – niekada tavęs nepamiršim!“

*****

Parsivedė aukštaitė mergina žemaitį vaikina… Guli abu lovoj.. Vaikinas knarkia, o mergina nervuojasi ir sako:
– Petrai, Petrai, perlipk per mane…
Vaikinas atsisuko į ją, paėmė, perlipo i kitą pusę ir toliau sau knarkia…
Mergina susinervina ir vėl sako:
– Petrai, Petrai, perlipk per mane!
Tas vėl perlipa ir miega jau kitoj lovos puisėj…
Nu mergina jau vos nerėkdama:
– Petrai, Petrai, perlipk per mane!!!
Tas vėl lipa, tik staiga mergina ji pagauna ir sako:
– O dabar daryk kaip tikri Buliai daro!!!!
Žemaitis:
– Mūūūūūūūū!!!!!!!!!

*****

Žmona su meilužiu smaginasi lovoje. Pasigirsta rakinamų durų garsas ir į
namus įeina vyras. Užeina į miegamajį,ramiai pažiūri į žmoną su meilužiu ir
klausia žmonos:

– Indų neplovei?

– Ne… – atsako ji.

– Tai gerai… – sako vyras ir eina į virtuvę.

Virtuvėje užsikaičia sriubą, paskui įsipila jos į lėkštę ir ima
valgyti. Meilužis, nieko nesupratęs, apsirengia ir eina į virtuvę. Ten
sako vyrui:

– Klausyk, kas čia dabar tau?Gal tau su galva negerai, tau juk ragai auga, greitai jie jau iki lubų bus,o tu kaip niekur nieko?…

– Na ir kas! – Sako vyras. – Su ragais geriau. O ta kvaiša jau trečias mėnuo nuo sifilio negali išsigydyti…

Anekdotai apie mokytojus

mokytoja
mokytoja
  • Vaikučiai, kokie paukščiai Lietuvoje negyvena?
    Jonukas:
  • Gandrai!
  • Kodėl tu taip galvoji?
  • Mama sakė, kad po mano gimimo tėtis visus
    juos iššaudė.

***

Mokytoja:

  • Petriuk, kur tavo pažymių knygelė?
  • Paskolinau Juozukui.
  • O kam?
  • Norėjo tėvus pagąsdinti.

***

  • Greitai pasakykit kiek bus 5 + 8?
    -2 3
  • Neteisingai.
  • Juk liepėt greitai, o ne teisingai…

***

  • Išasmenuok žodį „balsuoti“.
  • Aš balsuoju, tu balsuoji, jis/ ji balsuoja, mes
    balsuojame, jūs balsuojate.
  • O jie?
  • O jiems nusispjaut į tautą.

***

  • Šį kartą tavo namų darbai padaryti kur kas geriau.
  • Tėtis man jau nebepadeda.

***

Tikybos pamoka:

  • Petriuk, kaip Dievas nubaudė Adomą?
  • Sukūrė levą.

.***

-Tėti, ar tu moki pasirašyti užmerktomis akimis?

  • Moku.
  • Tuomet pasirašyk mano pažymių knygelėje.

***

Mokyklos valgykloje:

  • Vaikai, nemėtykit maisto ant grindų, jau trys katės
    padvėsė.

Įdomybės apie alų

apie alų
apie alų

Alų pradėjo gaminti babiloniečiai maždaug prieš 3000 metų. Jis buvo gaminamas ir senovės Egipte. Čia jis netgi buvo apdėtas specialiu mokesčiu, kuris vadinosi labai paprastai – alaus akcizas. Egipte alus buvo labai mėgstamas. Sen. Egipto mitologijoje pasakojama, kad Dievas pasiuntė savo dukterį Hatorą nubausti nuodėmingųjų žmonių. Tačiau gerasis vyriausiasis Dievo sūnus Ra apgynė žmones. Jis pavaišino Hatorą “migdančiu gėrimu” (spėjama, kad tai buvo alus). Išgėrusi jūrą alaus, Hatora užmigo ir neįvykdė tėvo paliepimo.
.
Vienas svarbiausių alaus komponentų – apyniai. Pirmąsyk juos veikale “Gamtos istorija” paminėjo Plinijus Vyresnysis I mūsų eros amžiuje. Tuo laiku ir Tacitas rašė, kad alų vartoja germanai.
.
Viduramžiais alus buvo gaminamas ir geriamas visoje Europoje. Štai IX a. Karolio Didžiojo, Karolio Plikagalvio tėvo metraštyje užsimenama apie apynių naudojimą alaus gamyboje. Tačiau įspūdingiausi mūšiai dėl alaus vyko, žinoma, Vokietijoje. 1390 Vokietijoje, Citau mieste buvo pastatyta didelė darykla, galinti iškart išvirti 700 litrų alaus. Tačiau gana greitai kilo konfliktai su gretimu Gioprlico miestu.
.
Giorliciečiai apkaltino kaimynus įstatymų nesilaikymu ir užpuolė konkurentų alaus vilkstinę. Kautynių vietoje telkšojo alaus klanai, iki šiol ši vieta vadinama Alaus Bala. Taip prasidėjo dviejų miestų alaus karas, trukęs iki 1491 metų. Tuo metu Vokietijoje galiojo “Alaus mylios” įstatymas, draudžiantis prekiauti svetimu alumi arčiau kaip mylios atstumu nuo miesto.
.
Galbūt, kad išvengtų panašių nesusipratimų, 1489 Bremeno aludariai įkūrė pirmąją Vokietijoje aludarių gildiją. Tačiau suklestėjo alus ne Bremene, bet Bavarijoje. 1516 Bavarijos hercogas Vilhelmas IV, karuose su turkais turėjęs didelių nuostolių, nusprendė sustiprinti bavariško alaus gamybą, kad padidintų iždo įplaukas. Jis išleido specialų įstatymą, kurio vokiečių aludariai laikosi iki šiol. “Alaus švarumo taisyklės” reikalavo, kad alus būtų gaminamas tik iš apynių, salyklo (daiginti miežiai) ir vandens, nenaudojant kitų priedų, pvz., vyšnių, obuolių, rugių. Dar 1985 pora vokiečių firmų bandė šias taisykles pažeisti, tuo sukeldamos didelį skandalą. Biznis jiems nepasisekė.
.
Garsi alaus tradicijomis ir Čekija. Pirmasis pasaulyje šviesus, aukso spalvos alus pradėtas gaminti XIX amžiuje Pilzene. 1842 Pilzeno aludariai padavė į teismą vokiečių firmą, kad ji gamina Pilzeno alų. Teismas leido vokiečiams gaminti alų, tačiau įpareigojo etiketėje būtinai parašyti, kuriame mieste jis pagamintas. Šis įvykis laikomas Pilzeno markės gimimo diena.
.
Lietuvoje alus gaminamas nuo XI a., o XVI a. alaus gamyba suklestėjo. Tačiau Lietuvos kunigaikštis alaus privilegiją suteikė ne lietuviams, o vokiečiams, mat šie pasiūlė taupiausią alaus gamybos technologiją.
.
Seniausia Lietuvos alaus darykla įkurta 1784 Klaipėdoje – “Švyturys”. Po poros metų Šiauliuose grafas Zubovas įkūrė “Guberniją”. Vilniuje nuo 1869 iki 1945 veikė “Šopeno alaus darykla”, kurios įkūrėjas – vokietis Vilhelmas Šopenas. 1945 ši darykla pavadinta “Tauru”. Labai ilgą laiką alų Lietuvoje gamino tik užsieniečiai. Tik 1932 Mažeikiuose, buvusiame švedų degtukų fabrike įsikūrė “Brolių Šadauskų” alaus darykla. Iki karo Prienuose veikė alaus darykla “Goldberg”, kurią karo pradžioje, anot legendos, subombardavo karo lakūnas, savininko Šakovo sūnus.
.
Stambiausias ikikarinės Lietuvos aludaris buvo Engelmanas. Jis sumokėdavo kitiems alaus gamintojams už tai, kad jie uždarytų savo daryklas. Iki 1932 šitaip likvidavo daryklas Kaune, Šakiuose, Žagarėje, Jurbarke, Pakruojyje. Beje, Engelmano piniginė matyt nebuvo bedugnė, nes 1927 buvo priverstas sukurti bendrą firmą su uždariusiu savo pelningą daryklą Kauno aludariu Volfu. Nauja firma vadinosi “Volfo – Engelmano alaus darykla”. Sovietinės okupacijos metais ji vadinosi “Raudonoji pašvaistė”, o dabar – “Ragutis”.
.
Iki 1959 alus buvo gaminamas ir Stakliškėse (“Dainavos”, “Ukrainietiškas” ir kt.). 1977 įkurta “Utenos” darykla.
.
Viduramžių Olandijoje prekybiniai sandėriai, pasirašyti po pietų, buvo laikomi negaliojančiais, nes, tuometinės valdžios nuomone, tuo metu gyventojų protai jau būdavo apkvaitę nuo tais laikais nepaprastai populiaraus alaus.
.
Auksaspalvis alus tada buvo vienintelis prieinamas gėrimas, nesukeliąs ligų ir negalavimų. Alus buvo laikomas sveikesniu už vandenį, kuris dažnai būdavo užterštas – nebuvo kanalizacijos, o nutekamiejio grioviai buvo gatvėse. Kava ir arbata buvo nežinomi, o apie pieną buvo manoma, kad jis sukelia negalavimus. Normalus suaugęs olandas išgerdavo per metus apie 400 l alaus, o dabar – vos 88 litrus. XIII amžiuje alų gėrė ir vaikai, lygiai kaip ir suaugusieji. Viename muziejuje pakabintame paveiksle pavaizduotos mergaitės iš našlaičių namų, vakarienės meu geriančios alų.
.
Alus buvo išrastas mesopotamijoje. Stebina tai, kad jį išrado kepėjai, kurie atsitiktinai pastebėjo, kad palikti šiltoje vietoje drėgni duonos kepalėliai rūgsta. Susidomėję ir paeksperimentavę, išmoko gaminti gėrimą, davusį pradžią dabartiniam alui. Net iki viduramžių alų virė daugiausiai kepėjai. Tačiau nesusilaukė populiarumo tarp graikų ir romėnų, kurie labiau mėgo vyną. Nepaisant to, alus vis labiau populiarėjo Romos imperijos šiauriniuose pakraščiuose.
.
Tuometinio alaus vis dėlto negalima lyginti su dabar gaminamu alumi. Pirmiausiai, jis turėjo mažai laipsnių, buvo neskaidrus ir neputojo. Norėdami pagerinti jo kokybę, viduramžiais aludariai ir namų šeimininkės virdavo alų, pridėję žolelių. Taip XIII ir XIV amžių sandūroje pradėjo gerinti apyniais. Pirmąsyk tai išbandė vokietės vienuolės, o XIV a tas būdas pasiekė olandiją. Tačiau į ją veždavo alų statinėse iš vokietijos – Hamburgo, Vismaro ir Bremeno. Tada ir prasidėjo nepaprasta alaus karjera Olandijoje.
.
XV a pabaigoje čia buvo pagaminamas net milijonas statinių per metus. To meto aludariai susikraudavo didžiulius turtus, alaus daryklose dirbdavo tūkstančiai darbininkų, o tai turėjo nemenką įtaką ūkio vystymuisi Olandijoje. Pakanka prisiminti, kad net tais laikais joje buvo gaminama 8000 alaus rūšių. Brangiausios, skirtos eksportui rūšys kainavo 12 kartų daygiau už pigiausias, kurias alaus daryklų darbininkai gaudavo kaip užmokesčio dalį. Tuo metu tai buvo įprastas paprotys.
.
Girtuokliaujama buvo smarkiai. Užsieniečiai, lankydamiesiai šiame krašte, stebėdavosi miestų gatvėse neblaivių žmonių gausumu.
.
XVIII a alui atėjo sunkesni laikai. Auksaspalvį gėrimą pradėjo išstumti importuojama iš Indijos kava ir arbata. Nuo to laiko gatvėse nebebuvo tolerantiškai žiūrima į išgėrusius. Tačiau alaus verslas taip greitai nenusmuko. Jūrininkai, plaukiantys į tolimas kolonijas, visuomet pasiimdavo daug statinių alaus. Buvo kalbama, kad apynių gėrimas “užkonservuoja” organizmą. Dėl tų pasikeitimų metinis alaus vartojimas Olandijoje sumažėjo iki 40 litrų vienam žmogui. Alaus daryklų savininkai greitai bankrutavo. XIX a išliko tik stipriausi, kurie turėjo pinigų įdiegti daug naujovių, pagerinusių alaus kokybę. Medicinos ir chemijos mokslų išsivystymas išmokė aludarius kontroliuoti cheminius procesus, vykstančius verdant alų.
.
Išmokta gaminti ir šviesų alų. Imtasi reklamos. Amsterdamo muziejuje eksponuojama daug XIX a plakatų, raginančių gerti alų. Tačiau tai turėjo ir blogųjų pusių. Alaus daryklų gigantai išstūmė iš rinkos mažesniuosius aludarius, gaminusius unikalios ir puikios kokybės alų, kokio dabar nerasime gerdami masiškai gaminamas rūšis. Senieji alaus virimo būdai išliko tiktai keliuose Europos vienuolynuose, tačiau prie jų prieiti neįmanoma.