mama | MusuGyvenimas.lt

Mamos pergyvenimai dėl Vaikų gyvenimo

mama
mama

Tarp pavasario gatvių senamiestis varo iš proto
Mamos ilgesį tylų bažnyčių stogais.
Ar Jūs, žmonės, nematėt gelmės klaikaus žvilgsnio bepročio,
Kur į dangų vis kyla variniais varpais?..


Geria miestas iš lūpų nenutylančią maldą Mamos.
Ir praeivis nustebęs — „išprotėjo“, — galvos.
Skausmą žemė sūpuotų ašarotos prigėrus tylos —
Dievui širdį juk gelia dėl Motulės raudos.

Sūnaus sveikinimas Tėvams santuokos jubiliejaus proga

tėvai ir sūnus
tėvai ir sūnus

Tikiu, kad nedaužys ruduo į langą,
Kai apkabinęs Mamą
Šoksi, Tėve, meilės tango…


Mamut, Tau sužibės visi žvaigždynai,
Kai apkabinus Tėtį
Jausies vos susipažinus…


Tikiu, jog aplankys Jus meilės vėjas,
Ir, palietęs žvakides,
Užpūs šio vakaro žvaigždes…


Lai meilės jaudulys abu užliejęs
Priglaus Jus, mano pėdomis atėjęs,
Į švento ilgesio rankas.

Atleisk man, širdingoji Mama

mama
mama

Mylimoji mano, Motinėle,
Tik po daugel metų supratau,
Kai su paukščiais rytą atsikėliau,
Kad kaip Tu — ir aš jau pavargau.

Kaip dažnai Tu ašarėles liejai
Kol užges danguj rytų žvaigždė…
Mano meilę užgožė vien siekiai —
Tik gyvenimo džiaugsmus laimėt.

O dabar šaukiuosi, Motinėle, —
Gal gali dar kartą man padėt?
Gal gali atleisti man ir vėlei
Už troškimą bėgt, gyvent, mylėt?

Mama, man reikia Tavo šypsenos

mama
mama

Už Tavo šypseną aš atiduočiau
Nemažą dalį savo šypsenos…
Ir garsiai, garsiai nusijuokčiau
Dėl ateities, dėl nūdienos!

Už tą mažutį Tavo akių blyksnį,
Už judesį ant skruostų po akim
Aš atiduočiau savo šypsnį,
Aš amžiais būčiau su tavim!

Aš Tavo šypseną vaikams dalinsiu,
Kad ji dar džiugintų namus ilgiau…
Praeivį gatvėj apsvaiginsiu —
Sakys: — na, kur tą šypseną mačiau?..

Dėkoju už palaimą, geroji Mamute

mama
mama

Kai vėjas glosto kopų smilgai širdį,
Atrodo, Mama, Tu esi šalia —
Tu patari, guodi ir meile gydai,
Ir sudraudi prieš nuodėmes mane.

Ak, kaip gyvenčiau aš be gero žodžio? —
Pustytų mane vėjai smiltimis,
Badytų piktos vilkžolės — ne rožės —
Beglobis būčiau skausmo taikinys.

Bet kur bebūčiau — Tu šalia, Mamyte,
Jaučiu Tave už mylių širdimi:
Užplūsta ne vienatvė, o ramybė,
Todėl, kad mintimis šalia esi.

Dėkoju už palaimą Tau, Mamute,
Leisk apkabinti ir glėby pabūti.

Mylima Mama,

mama
mama

Dėkoju, kad užauginai mane supdama nuo saulėlydžio
iki aušros. Dėkoju, kad rūpinaisi manimi nuo rytinės
žvaigždės iki mėnulio patekėjimo. Dėkoju, kad buvau glaudžiama švelniame Tavo glėbyje ilgiausiomis nemigo naktimis.

Visų akivaizdoje, už suteiktą man gyvenimo pilnatvę,
dėkoju Tau, mylima mano Motinėle. Sveikinu Tave ir linkiu
būti tokia pat nepakartojama visiems žmonėms, kokia buvai ir esi man.

Kiekvieną linksmą akimirką aš noriu bėgti pas Tave
vienintelę: prisiglausti, nudžiuginti Tave savo juoku, apsvaiginti akių švytėjimu! Ir tai yra mano meilės ir ilgesio dovana Tau, mylima Mama.

Rožių puokštė Mamutei

mama
mama

Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė
Virš pavasario sodų baltų.
Man nušvieski kelius per pasaulį
Atsiminimais vaikystės dienų.

Tu esi reikalinga, Mamute,
Ne tik man, bet ir mano vaikams —
Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę
Tavo meilės lyg duonos vis lauks.

Na, ir kas, kad visi mes suaugę,
Savarankiški metų kely…
Bet Tavų patarimų sulaukę,
Pasijuntam dvasia stipresni.

Motinėle, esi mums brangiausia —
Vien tik Tau puokštė rožių didžiausia

Sūnaus sveikinimas mylimai Mamai

mama
mama

Baltų sodų žydėjimas — Motinai mano.
Raibų paukščių čiulbėjimas — Motinai mano.

Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu myl
ėti — Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilg
ėtis.

Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin.
Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin…

Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs
Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus.

Išvarytą — priimk mane į gerumo pasaulį.
Apkalbėtą — paguosk mane, man nušvitus lyg saulė…

Sužalotą — išgydyk vėl, kad tik Tau delnuose
Aš užgimčiau gyventi vėl viltimi vaikuose.

Klasika: Mama mane mokė

mama mokė
mama mokė

Mama mane mokė GERBTI KITO DARBĄ:

Jei susiruošėt vienas kitą pribaigti, tai eikit į lauką, aš ką tik grindis
išploviau!

Mama mane mokė TIKĖTI DIEVU:

Melskis, kad ta dėmė išsiplautų!

Mama mane mokė GALVOTI LOGIŠKAI:

O todėl, kad aš taip pasakiau, va, kodėl!

Mama mane mokė GALVOTI APIE PASEKMES:

Jei išdribsi dabar per langą, tai į parduotuvę nesivesiu, taip ir žinok!

Mama man aiškino apie PRIEŽASTIES IR PASEKMĖS SANTYKĮ:

Jei nenustosi bliauti, gausi per šikną!

Mama mane mokė, kad NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ:

Užsičiaupk ir valgyk sriubą!

Mama man GRŪDINO IŠTVERMĘ:

Kol nesuvalgysi, nuo stalo nesitrauksi!

Mama mane mokė NEPAVYDULIAUTI:

Pasaulyje milijonai vaikų, kurie neturi tokių gerų tėvų, kaip tu!

Mama mane mokė DRĄSIAI ŽIŪRĖTI Į ATEITĮ:

Na, palauk, aš su tavim dar namuose pakalbėsiu!

Mama mane mokė SKAITYTI KITO MINTIS:

Apsivilk megztinį, aš žinau, kad tau šalta!

Mama mane ruošė SUAUGUSIŲ GYVENIMUI:

Jei nevalgysi, niekada neužaugsi!

Mama mane mokė GENETIKOS PAGRINDŲ:

Į ką tu toks atsigimei?! Visai kaip tėvas!