Rinkinys S,T,U,V,Č,Š,Ž patarlių ir priežodžių

Slovakų patarlės ir priežodžiai

Ant greito žirgo tuoktis nejok.

Suomių patarlės ir priežodžiai

Geriau vyras varvančia nosimi, bet ne toks, kuris be reikalo juokiasi.

Jei nuotaika bloga, ir nepadeda net sauna – kitų priemonių nebėra.

Suomija be miško, kaip meška be kailio.

Tamilų patarlės ir priežodžiai

Rinkis žmoną ne pagal grožį, o pagal būdą; vesk ne dėl pinigų, o dėl gero vardo.

Pasileidusį vyrą tik žmona išgelbės.

Turkmėnų patarlės ir priežodžiai

Gera žmona – brangenybė, bloga – bėda.

Jei galvoje tamsu, visas pasaulis atrodo juodas.

Lengva tapti mokytu, sunkiau – žmogumi.

Turkų patarlės ir priežodžiai

Acto pardavėjas šypsodamasis uždirba daugiau, negu medaus pardavėjas būdamas susiraukęs.

Bevaikius kamuoja vienas rūpestis, tėvus graužia tūkstančiai širdgėlų.

Grožiu keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera širdimi ir keturiasdešimties metų bus mažai.

Jei Dievas nori suteikti vargšui laimės, tai pirma ką jis padaro – paklaidina jo asilą, o tada padeda vargšui jį surasti.
Jei turi gerus vaikus, ar tau bereikia didesnio turto. Jei tavo vaikai blogi, vėlgi – kam tau turtas?

Kas valgo jau būdams sotus, tas dantimis sau duobę kasa.

Melagio žvakė dega iki saulėlydžio.

Nė vienas nėra toks turtingas, kad galėtų švaistyti draugus.

Vandens pirmenybė jauniems, šnekėjimo pirmenybė seniems.

Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai

Bažnyčia šalia, bet kelias slidus. Aludė toli – nueisiu pamažu.

Grožis iki altoriaus, protas – iki mirties.

Nuo piktos bobos senėji, o nuo geros – jaunėji.

Šypsosi žmona – nušvinta visa šeima. Apsiniaukia žmona – namie tamsa.

Tegu vyras kaip varna, o bobai vis tiek paspirtis.

Uzbekų patarlės ir priežodžiai

Gražūs rūbai puošia kūną, geri draugai džiugina sielą.

Jei turi pinigų, valgyk plovą, jeigu jų neturi, tai valgyk tik plovą.

Nori, kad tave gerbtų – daug nekalbėk, nori būti sveikas – daug nevalgyk.

Pažintis – metams, santuoka – visiems laikams.

Rinkinys R patarlių ir priežodžių

raidė R
raidė R

Rumunų patarlės ir priežodžiai

Apie ką svajoja žvirblis? Be abejo apie kukurūzų košę.

Duona pati į namus neateina, ją reikia užsidirbti.

Pigiausia prekė – patarimas, o vertingiausia – geras pavyzdys.

Rusų patarlės ir priežodžiai

Aukščiau Maskvos – tik Kremlius, aukščiau Kremliaus – tik dangus.

Daug rinksies, liksi nevedęs.
Dievas myli tikėjimą, pinigai — sąskaitą.
Dievas padeda tiems, kurie sau padeda.
Duosi vaikams valią, pats papulsi į nevalią.

Eini medžioti meškos – pasikviesk kunigą, eini medžioti šerno – užsisakyk karstą.

Girdėjo skambinant varpais, tik nežino, kur.

Iki kaklo vandenyje, o reikalauja gerti.
Iš pūvančios širdies ir žodžiai pūvantys.

Jei gaudysi iškart du zuikius, nepagausi nei vieno.
Jeigu valgysi duonos ir kopūstų, sveikata nesiskųsi.

Kaip Naujus metus sutiksi, taip juos ir praleisi.
Kam darbas — džiaugsmas, tam gyvenimas — laimė.
Kam lemta sudegti ugnyje, tas nenuskęs vandenyje.
Kartais šypsena slepia nuodus.
Kas bloga prisimins, akies neteks.
Kas nedirba, tas nevalgo.
Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
Ką plunksna parašysi, kirviu neištašysi.
Kiek vilką nešersi, pas asilą vis tiek ilgesnis.
Ko Dievas neatneš, to žemė neduos.
Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.
Kur laimė, čia taip pat pavydas.

Melo lydimas visą pasaulį pereisi, tačiau kelio atgal nebus.
Melskis Dievui, bet pats irkluok į krantą.
Mėgsti važinėtis — išmok rogutes tampyti.
Miškas turi akis, laukas ausis.

Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja.
Net jei moterys būtų stiklinės, vis viena jų nepermatytum.
Nepagautas — ne vagis.
Neturėk 100 rublių, bet turėk 100 draugų!
Nėra šeimos be dūmų.
Nuo vilko bėgo, ant lokio užbėgo.

Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
Pasitikėk, bet tikrink.
Paskubėsi – žmones prajuokinsi.
Pirkite ne namą, bet kaimynus.
Pirtyje vanta brangesnė už pinigą.
Po mūšio kumščiais mojuoti yra beprasmiška.
Protingas ir be pinigų turtingas.

Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą.
Rublis kalba, rublis tyli.

Seni barščiai – ne „patrova“, sena merga – ne „zabova“.
Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal protą.

Tam pačiam jaučiui odos du kartus nenudirsi.

Viltis — kvailių motina.
Visos mergaitės yra meilios, švelnios ir žavios; tad iš kurgi atsiranda tiek daug senų bjaurių bobų.
Vyras su žmona – tas pats velnias.

Rinkinys P patarlių ir priežodžių

p raidė
p raidė

Persų patarlės ir priežodžiai

Dabar daryk mažus darbus; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.
Draugas – tai poema.

Į pasaulį ateinam verkdami, o aplinkui visi šypsosi. Gyvenkime taip, kad iš pasaulio išeitume šypsodamiesi, nors visi aplinkui verktų.

Jei žmogus ieško išminties, jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.

Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.

Sėkmė yra aklai įsimylėjusi darbščiuosius.

Visi sudėtingi reikalai, atlikti tampa paprasti.

Portugalų patarlės ir priežodžiai

Pragaras grįstas gerais ketinimais, o jo stogas dengtas neįgyvendintom galimybėm.

Vienas gramas ryžtingumo verta daugiau, negu šimtas kilogramų abejonių.

Prancūzų patarlės ir priežodžiai

Architektas klaidas maskuoja fasadu, gydytojas – žeme, o virėjas – padažu.
Atsisveikinti – reiškia, visada truputį (nu)mirti.
Atsitiktinumas kuria gyvenimus.

Drąsiam nereikalinga ilga špaga.

Geras valgis visuomet privalo užsibaigti geru sūriu.

Įsimylėjusi moteris persūdo sriubą ir persaldo miegą.

Jei dvidešimties metų neturi proto, tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi žmonos, jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi turtingas, tai ir nebūsi.
Jei moteris iki 30 metų netapo graži, ji tiesiog kvaila.
Jei verčiate žmones laukti, jie pradeda skaičiuoti jūsų trūkumus.
Jeigu tavo moteris neteisi, eik ir atsiprašyk jos.

Kad pora būtų laiminga, vyras turi būti kurčias, o žmona akla.
Kai katinas miega – pelės šoka.
Kartais daktaras pavojingesnis už ligą.
Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.

Lengviau susilaikyti, nei paskui atsiplėšti.

Meilė panaši į vaiduoklį – visi apie ją kalba, bet nedaug kas matė.
Moteriai tiek metų, kiek metų jos vyrui.

Nemalonumai kyla ne dėl to, kad darome blogai, o dėl piktnaudžiavimo gerumu.
Nesėsk ant dviejų kėdžių – atsidursi ant grindų.
Nėra tikro malonumo be tikrų poreikių.

Pasakyk moteriai, kad ji graži ir velnias pakartos tai dešimt kartų.

Reikia daugybės metų atgailos panaikinti nuodėmę žmonių akyse, tačiau Dievui užtenka vienos gailesčio ašaros.

Sočiai pelei miltai kartūs.
Su meile nežaisk.

Tas, kuris gali laižyti, gali ir kąsti.
Tu negali žaisti šachmatais jei esi geraširdis.

Uždirbtas duonos trupinys geriau negu veltui gautas kepalas.

Rinkinys N,O patarlių ir priežodžių

Nigeriečių patarlės ir priežodžiai

Tas, kurį neštuvuose neša, nesuvokia, kaip toli iki miesto.

Tu nemyli žmogaus, jei nenori priimti jo dovanos.

Norvegų patarlės ir priežodžiai

Daug yra bėdų pasauly, bet pikta žmona – blogiausia iš jų.

Kiekvienoje moteryje yra karalienė. Kalbėk su karaliene ir karalienė tau atsakys.

Olandų patarlės ir priežodžiai

Kai vienas draugas prausia kitą, abu tampa švarūs.

Visi vieno ordino vienuoliai turi vilkėti vienodus rūbus.

Osetinų patarlės ir priežodžiai

Kas sunkią valandą su tavim bus, tas ir paskui nepamirš.

Rinkinys M patarlių ir priežodžių

raidė M
raidė M

Malaiziečių patarlės ir priežodžiai

Moteris be vyro kaip smiltelė upėje.

Marokiečių patarlės ir priežodžiai

Draugystė – medus, bet neišlaižyk jo viso.

Maurų patarlės ir priežodžiai

Ko bijai, tave užvaldo.

Meksikiečių patarlės ir priežodžiai

Iš senos vištos galima išvirti gerą sultinį.

Mongolų patarlės ir priežodžiai

Jei nori nusipelnyti žmonių meilę, būk atidus ir geras kitiems.

Neskriausk bejėgio vaiko – jis gali būti tigro sūnus.

Saulė užteka – pagyvėja gamta, knygą perskaitai – praskaidrėja protas.

Žmogus, turintis daug draugų, platus kaip stepė.

Mordvių patarlės ir priežodžiai

Vesti – ne vyžas apsiauti.

Lotynų patarlės ir priežodžiai

Aiškinimas, kas yra neaišku tuom, kas yra dar labiau neaiškiau.
Aklas žmogus nori parodyti kelią.
Aklo arklio narsa yra pavojinga.
Alkis ir delsimas sukelia pyktį.
Alkis yra geriausias virėjas.
Alkis išmokina mus daug pamokų.
Alkis paaštrina pyktį.
Alkis pasaldina viską pats.
Anksti prisirpsta – anksti supūva.
Apdairus smulkmenose – lengvabūdis dideliuose dalykuose.
Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
Apgalvok dažnai – nuspręsk vieną kartą.
Apgalvok lėtai – įvykdyk greitai.
Apsimestinė meilė yra blogiau negu neapykanta.
Apvaizdos pagalba kritiniu momentu.
Ar mėnulis, būdamas aukštai, rūpinasi dėl šunies lojimo?
Ar tu nežinai, kad karaliai turi ilgas rankas?
Arklys, kuriam yra atimtas jo maistas, nedirbs.
Asilas yra gražus asilo akyse, kiaulė – kiaulių akyse ir kiekviena tauta yra simpatiška pati sau.
Asilui ar kiaulei jų palikuonis atrodo pats teisingiausias sutvėrimas.
Ašaros kartais yra tokios pat išraiškingos, kaip ir žodžiai.
Atgailaujančios ašaros nuplauna kaltės dėmę.
Auk, kur tu esi pasodintas.
Aukščiausias sostas nelaikys valdžioje daugiau negu vieno valdovo.
Aukščiausias stipinas, likimo rate, gali greit pasisukti į žemiausią.

Balta pirštinaitė dažnai slepia purviną ranką.
Bausmė laukia visų nusikaltimų.
Be dieviškosios pagalbos mes nieko negalime pasiekti.
Bedugnė prieš tave ir vilkai už tavęs – toks yra gyvenimas.
Belaisvį jie įžeidžia su nebaudžiamumu.
Beprasmiška tai daryti su dauguma, ką tik keli gali įvykdyti.
Besikandžiojantis šuo nešioja suplėšytą odą.
Bet kuris žmogus gali valdyti ramybėje.
Beždžionė lieka beždžione, nors ir papuošta auksu.
Bloga galva – bloga širdis.
Blogiau yra mylėti nuodėmę, negu ją padaryti.
Blogybė yra sumažinama, jeigu ji numatoma iš anksto.
Būdama moteris, nekelk kardo.
Būdamas jūroje – plauk; būdamas ant žemės – įsikurk.
Būdami perspėti, sekime geresne kryptimi.
Būgno mušimas nėra tas būdas, kad pagautum kiškį.
Būk drąsus, o ne nuožmus.
Būk senas anksti, jeigu nori, kad tavo ilgaamžiškumas tęstųsi.
Būk senas, kada esi jaunas, kad būtum jaunas, kada būsi senas.

Dailidė yra pažįstamas pagal jo drožles.
Dalykai, išsiritę iš nesutarimo, nėra greitai pasibaigiantys.
Darai iš pelės dramblį.
Darbai turi stipresnį balsą negu žodžiai.
Darbas išbando darbininką.
Darbas nugali visus dalykus.
Daug asilų turi tik dvi kojas.
Daug kalbų yra žemėje, bet tik viena danguje.
Daug kas krenta nuo kardo, bet dar daugiau – nuo apsirijimo.
Daug kas nekęs tavęs, jeigu tu mylėsi tik save.
Daug pažadų susilpnina pasitikėjimą.
Daugiau miršta nuo maisto negu nuo bado.
Dažnai būna geriau keliauti aplinkui negu tiesiausiu keliu.
Dažnai pasitaikanti dėmė nėra laikoma subjaurojimu.
Dėl nemokšiškumo mes klystame, o klysdami – mokomės.
Dėsnis, atlyginantis už sužeidimą, yra sužeidimas.
Didelis stiprintojas velniams yra jų nepažinojimas.
Didis diskomfortas kyla nuo per daug gausios vakarienės. Jeigu tu norėtum mėgautis ramiu miegu – tegu tavo vakarienė būna lengva.
Didžiausias medis turi didžiausią kritimą.
Dievas siunčia mėsą, bet velnias atsiunčia virėjus.
Dievas visiems siunčia pakankamai.
Dievo apvaizda nukirptam ėriukui sušvelnina vėją.
Dievo globa gali užtrukti, bet bausmė ateis laiko tėkmėje.
Dievo rūpestis suteikia trumpus ragus aršiam jaučiui.
Dykinėjimas visada yra neryžtingumo šaknis.
Dykinėjimas žlugdo struktūrą.
Dorybė – mūsų lyderis; laimė – mūsų kelionės draugas.
Dorybė, kuri veda derybas, yra arti pasidavimo.
Dovanos iš priešų turi būti priimamos su nepasitikėjimu.
Dramblys nepagauna pelės.
Drąsus projektavime, bet bailus vykdyme.
Draugas – didžiausias turtas gyvenime.
Draugui rodyk širdį, priešui kaktą.
Durys turi būti uždarytos arba atidarytos.
Džiaugsmo perteklius lydi prie ašarų.
Džiaukis su tais, kurie džiaugiasi.

Lietuvių patarlės ir priežodžiai

Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Lietuvių patarlės ir priežodžiai

Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
Abejojantį ir višta nugali.
Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
Abejonė supančioja, ryžtas išlaisvina.
Abrakas arkliui nesunkus.
Abrakas pas arklį neina.
Abraką pametęs, kepalo neieškok.
Abraką uždirbsi, kepalą pradirbsi.
Abrako arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja.
Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs.
Abu kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja.
Abu kopo į lašinius, bet ne abiem teko.
Abu kopo, tik vienas nukrito.
Abu labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau.
Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų.
Abu labu: Dievui nereikalingu, velniui nuostolingu.
Abu labu dygiu: kaip dagys su usnim.
Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė.
Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėms nesupenėjo.
Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų.
Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų.
Abu labu tokiu, kotas į kotą.
Abu labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas.
Abu vieną mergą kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo.
Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami.
Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
Adata visą svietą užado.
Aimanuosi, kai duonos nustosi.
Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
Aitvaras neatneš, kol savo neturėsi.
Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
Aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša.
Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
Aitvaru skrido, kai mergas išvydo.
Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau.
Akėčiomis laukų nepravažinėsi – duonos neturėsi.
Akėčių pas jį nematau, tai ir duonos neradau.
Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
Akimis meilės neįgysi.
Akis už akį, dantis už dantį.
Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia.
Akių neatvėrei, atversi kišenę.
Akių pasiklausk ir atrasi.
Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.
Akys – dvi, kelių – šimtai.
Akys yra sielos veidrodis.
Akys juokiasi, širdis verkia.
Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos.
Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
Akys marios, gerklė – pekla.
Akys mato, bet dantys dar nepriprato.
Akys nori, širdis nepriima.
Akys pamatys, rankos padarys.
Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos.
Akys prie Dievo, mintys prie velnio.
Akys toli mato, protas dar toliau.
Akyse bučiuoja, už akių burnoja.
Akyse giria, už akių spiria.
Akyse – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas.
Akyse – lapė, už akių – šernas.
Akyse – laputė, už akių – vilkas.
Akyse – motina, už akių – ragana.
Aklam kelio neparodysi.
Aklas aklą netoli tenuves.
Aklas badas duonai esant.
Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
Aklas kaip višta.
Aklas lazdos, alkanas duonos ieško.
Aklas vištai grūdą rodo.
Aklą ir šiaudas paklupdo.
Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
Akmuo ir be šaknų auga.
Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
Akmuo – ne molis, vilkas avinui – ne brolis.
Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
Akmuo stabutis, vanduo neramutis.
Ale durnių, pridygo, kaip grybų po lietaus.
Alkana varna ir vanagą puola.
Alkanam duona kaip su medum.
Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
Alkis – geriausias mokytojas.
Alpsta, kaip merga berną pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi.
Alus – kaip velnias raguotas.
Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
Amerikoj nieks pinigais nešiks.
Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
Amžiną namą tik giltinė pastato.
Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
Amžius veidą išaria ir be noragų.
Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
Angelo balselis, raganos širdelė.
Anyta – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės.
Anyta – velnio pramanyta.
Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
Anksti kelsi, vėlai gulsi, gyvenime neprapulsi.
Ankstyvas darbas – trigubas vaisius.
Ankstyvas darbas vaisius didina.
Ankšti namai, bet savi.
Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi.
Ant arielkos pirmutinis, tai į darbą paskutinis.
Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
Ant arklio jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo.
Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė.
Ant gero žiedo ir bitė sėda.
Ant jaunos karvės auga pinigai.
Ant kito pamato ir blusą, o ant savęs nė jaučio nemato.
Ant kvepiančios gėlės ir bitelė tūpia.
Ant liežuvio galo meilė, širdy – seilė.
Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
Ant seno kailio reikia naujo botago.
Ant stogo kožnas mandras subinę rodyti.
Ant svetimo arklio toli nenujosi.
Ant to šnapso visi knapso.
Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
Ant visų žolynų bitelės leidžias, bet ne nuo visų medų ima.
Anties plerpėjimas, o ne vyro šneka.
Apetitas atsiranda bevalgant.
Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
Aprėdytas[19] ir kelmas kitaip atrodo.
Apsidžiaugė bitėmis širšių lizdą radęs.
Apsidžiaugė, lyg su aitvaru būtų susidraugavęs.
Apsimoka kaip arkliui šiaudai.
Apsiprato akys, apsipras ir širdis.
Apsišikti lig ausų.
Apsišlavė kaip nauja šluota.
Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
Apspito kaip bitės.
Ar bitė uodegon įgėlė?
Ar bitės, ar avys.
Ar daug gaidys vištos bijo – tiek ir aš tavęs.
Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
Ar išmano kiaulė pipirus – mislija, kad žirniai.
Ar išmokysi akmenį prieš vandenį plaukti.
Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
Ar vyras mirė, ar saga iš kelnių ištrūko.
Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.
Arkliams avižos brangesnės už auksą.
Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
Arklio nešėręs, toli nevažiuosi.
Arklio nugara javai dera.
Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša.
Arklius išvogus rakina tvartą.
Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę.
Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
Arklį pažinsi kelionėj, o draugą – bėdoj.
Arklį stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi.
Arklys ant keturių kojų suklumpa, o žmogus su vienu liežuviu nesuklups!
Arklys ir keturiomis kojomis suklumpa.
Arklys neėdęs žagrės netrauks.
Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
Arti pragaro gyvendamas ir velnią turi į krūmus vadinti.
Artimas draugas už tolimą giminę geresnis.
Artojas be botago – kaip šuva be uodegos.
Asilo galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi.
Aš jam su duona, ans man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
Aš ponas, tu ponas, kas gi mūsų terbas neš?
Atbėgo, kaip aitvarą pasižabojęs.
Ateik, belaukiamas, išeik, bemylimas.
Ateina diena, atsineša ir savo darbą.
Ateis laikas, bus ir vaikas.
Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona – tai bus kaip šilkas.
Atėmė kaip ragana nuo karvių pieną.
Atiduok pačią dėdei, o pats pas meilę eik.
Atitiko kirvis kotą.
Atgalia ranka tik ragana žegnojas.
Atgausi iš arklio avižas.
Atlaidai – kunigų pinigai.
Atlaidai – mergų paroda.
Atras ugnis taukus.
Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
Atsibodo kaip žiema.
Atsikirto kaip kirvis į akmenį.
Auga besibadydamas, sensta besimokydamas.
Auga vaikai, auga ir bėdos.
Augantysis užauga, senstantysis pasensta.
Auksas brangus, bet negardus.
Auksas ir pelenuose blizga.
Auksas ir purve žiba.
Auksas kreivais keliais vaikščioja.
Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
Auksas naudingas, geležis reikalinga.
Auksas šaltas, o žmogų kaitina.
Auksas veža, auksas neša.
Auksą ir dievas mėgsta.
Auksinė yla ir storą kailį praduria.
Auksinis plaktukas ir geležines duris prakala.
Aukso kalnai tik ten, kur žmonės negyvena.
Aukso nagai, velnio nasrai.
Aukso neturėdamas – gyvensi, geležies neturėdamas – duonos neuždirbsi.
Aukso žodžiai iš asilo burnos.
Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo.
Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja.
Auksu patepsi, kur nori pateksi.
Aukščiau bambos neiššoksi.
Aukščiau kaktos ausys neauga.
Aukštai kilęs, žemai pulsi.
Aukštoms kojoms visos tvoros žemos.
Ausį skauda, tai koja neprimina.
Ausys ragų neprilygsta.
Ausyse galima durpes kasti.
Aušros lakštingala – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja.
Aušta, kaušta, saulė teka, pati galą daro.
Avelė bliauna, kol šieno gauna.

Latvių, Lenkų patarlės ir priežodžiai

L raidė
L raidė

Latvių patarlės ir priežodžiai

Geriau kirvis be koto, negu žmogus be proto.

Matai tą, kuo tiki.

Lenkų patarlės ir priežodžiai

Iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias.

Kai šuo taikosi įkąsti – urzgia, bitė – dūzgia, o mergaitė tik akimis žaibuoja.
Kur širdis, ten ir laimė.

Ne tam garbė, kuris pradėjo darbą, bet tam, kuris jį baigė.
Nėra baisesnio velnio už tą, kuris meldžiasi.

Prieš valgant riešutus, reikia juos išgliaudyti.

Stipriausiai myli mama, po jos seka šuns meilė, o tuomet – sutuoktinio.
Svečias per valandą pamato daugiau nei šeimininkas per metus.

Viltis – kvailių motina.

Žmogus, kuris nemoka šokti, mano, kad muzikantai prasti.

Rinkinys K patarlių ir priežodžių

raidė K
raidė K

Kamerūniečių patarlės ir priežodžiai

Išmintingo žmogaus širdis tyli it skaidrus vanduo.

Kas užduoda klausimus, negali išvengti atsakymų.

Katalonų patarlės ir priežodžiai

Valgyti reikia gerai, miegoti reikia gerai, šokti reikia gerai ir dirbti reikia gerai.

Kazachų patarlės ir priežodžiai

Galvok, ką kalbi, netgi tada, kai juokauji.
Gera žmona – namie rojus, bloga – nors bėk iš namų.

Kirgizų patarlės ir priežodžiai

Gera žmona – stebuklas, bloga – raganystė.

Jei būti vienišam, tai geriau nė negimti.
Jeigu tu svetimas namuose, ar tapsi savas tarp svetimų.

Korėjiečių patarlės ir priežodžiai

Kardas nepadaro to, ką gali padaryti plunksna.

Nesvarbu, kad namas sudegė, svarbiausia, kad blusos nudvėsė.
Nevykėlį vyrą išgelbės gudri žmona.

Kroatų patarlės ir priežodžiai

Vargas tam žmogui, kuris pasikliauna vaikų pagalba.

Kubiečių patarlės ir priežodžiai

Nėra sunkesnės naštos nei lengvabūdė žmona.

Kinų patarlės ir priežodžiai

Kinų patarlės ir priežodžiai
Kinų patarlės ir priežodžiai

„Aš girdėjau”, – yra gerai; „aš mačiau”, – yra geriau.
Adata būna aštri tik viename jos gale.
Aitvaras negali pakilti, nebent būtų priešpriešinis vėjas.
Akis nemato, širdies neskauda.
Aklas katinas pagauna tik negyvą žiurkę.
Alyvos pylimas į ugnį nėra tas būdas, kuriuo tu ją užgesinsi.
Anksčiau ar vėliau ateina diena, kai navikas gali būti išpjautas.
Apgalvojimas yra lengva; apgailestavimas – sunku.
Apgaudinėk žemę ir žemė apgaudinės tave.
Apynasris liežuviui yra būtina įrengimo dalis.
Apkalbos būna kiekvieną dieną, bet jeigu nė vienas daugiau nebesiklauso, tos apkalbos mirs.
Apmąstyk praeitį ir tu turėtum žinoti ateitį.
Apverstas vežimas priekyje įspėja vežimą iš paskos.
Ar mes einame greitai ar lėtai – kelias išlieka toks pat.
Arklys su dviem šeimininkais, visada būna liesas; laivas su dviem kapitonais nuskęsta.
Arklys su nutrinta nugara baikštus, žmogus su nešvaria sąžine – neramus.
Asilas turi ribotus sugebėjimus.
Asilo lūpos nepritinka arklio burnai.
Aš girdžiu ir aš pamirštu; aš matau ir aš prisimenu; aš darau ir aš suprantu.
Aš supykau dėl to, kad neturėjau batų, tada aš sutikau žmogų, kuris neturėjo kojų.
Aš turiu pinigų, tu turi pinigų, todėl mes esame draugais.
Atidaryti parduotuvę yra labai lengva: sunkioji dalis yra išlaikyti ją veikiančią.
Atidaryti parduotuvę yra labai lengva; išlaikyti ją atidarytą yra menas.
Atkaklumas iš geležinio strypo gali padaryti siuvimo adatą.
Atrask šaltinį, prieš ištrokšdamas.
Atsargi koja gali vaikščioti bet kur.
Atsisėsk ant kalno viršūnės ir stebėk tigrų kovą.
Atvykdamas į šalį, paklausk, kas yra uždrausta; atvykdamas į kaimą, paklausk, kokie jo papročiai; įeidamas į privačius namus, paklausk, kas neturėtų būti paminėta.
Auksas yra patikrinamas ugnimi; žmogus – auksu.
Auksas turi savo kainą; mokymasis yra anapus kainos.
Aukščiausi bokšai kyla nuo žemės.
Aukštos moralės yra tas žmogus, kuris gali stebėti visą šachmatų žaidimą be komentarų.
Avis, net ir būdama su tigro oda, bijo vilko.

Baltai padengta varna greitai ir vėl pasirodo juoda.
Bambuko paveikslas buvo suformuotas vaizduotėje prieš tai, kai jis buvo patikėtas piešimo drobei.
Barkis su savo žmona vakare – naktį miegok vienas.
Be dieviškosios pagalbos žmogus negali paeiti nė vieno colio.
Be ištikimo draugo nesužinosi, kokias klaidas tu darai.
Besiruošdamas tobulinti pasaulį, pirmiausia tris kartus apžiūrėk aplink savo namus.
Bet kas gali nupirkti gerą namą, bet geri kaimynai yra neįkainojami.
Bet kas, kas numalšina alkį, yra geras maistas.
Bijūnas yra gražus, tačiau jis yra išlaikomas kotelio.
Bitės nugara dryžuota, bet tigru jos nepavadinsi.
Blogas darbininkas kaltina savo įrankius.
Blogas žmogus kalba, ką jis valgė ir gėrė; geras žmogus, ką jis matė ir girdėjo.
Blogybių nusikratymas turi būti visiškas.
Blogio bijosi žmogus, o ne dangus; geraširdis būna apgaunamas mirtingųjų, o ne Dievo.
Blogo valdovo nužudymas yra laikomas ne žmogžudyste, o teisingumu.
Botagas – ta pati virvė, tik tinkamai suvyniota.
Brangakmeniai būna nublizginami juos trinant, taip pat kaip ir žmonės tampa gražesniais per išbandymus.
Buivolui tas pats, ar jis ant uodo galvos stovi, ar uodas ant jo galvos tupi, tik uodui – ne tas pats.
Būk apsisprendęs ir dalykas bus padarytas.
Būk kuklus gerovėje, nebijok nelaimėje.
Būk lėtas pažadėti, bet greitas įvykdyti.
Būk pasiruošęs palankiems vėjams.
Būk pirmas laukuose ir paskutinis ant sofos.
Būk teisingas, prieš būdamas dosnus.
Būna laikas žvejoti ir laikas džiovinti tinklus.
Būti žmogumi yra paprasta; būti žmonišku yra nelengva.
Buvimas teisiu nepriklauso nuo rėksmingo balso turėjimo.

„Daug cypimo ir mažai vilnos”, – kaip sakė tas vyrukas, kirpdamas savo paršiukus.
Dalykai vystosi į priešingą pusę, kai jie tampa ekstremaliais.
Dangiškoji muzika kiekvieno yra suprantama skirtingai.
Dangus paskolino jums sielą; žemė paskolins jums kapą.
Dangus turi kelią, bet nė vienas juo nekeliauja; pragaras neturi vartų, bet žmogus prasikas, kad tik ten patektų.
Darai žalą kitiems – darai žalą sau.
Darant tūkstantį sprendimų, net ir išmintingas padarys klaidą.
Darydamas paslaugą kitam, darai paslaugą sau.
Daryk viską tam skirtu laiku ir viena diena atrodys kaip trys.
Daug gerų žmonių būna randama po apdriskusia skrybėle.
Daug yra takelių į kalno viršūnę, tačiau vaizdas visada yra tas pats.
Daug įstatymų – mažai teisingumo.
Daug kalbėti ir nieko nepasiekti yra lyg lipimas į medį, kad pagautum žuvį.
Daug žodžių – daug klaidų.
Daugelis skundžiasi savo išvaizda, bet niekas – protu.
Daugiau nei tūkstančio mylių atstume, tik žmoniškumas veikia, o ne prievarta.
Dažnai būna sunkiau grįžti namo, negu nuo jų nutolti.
Deimantas su trūkumu yra geriau negu paprastas akmuo, kuris yra tobulas.
Dėl turto tampa negeri, dėl gerumo tampa neturtingi.
Delsimas yra laiko vagis.
Denk savo stogą, kol dar neatėjo lietingas oras; kask savo šulinį, kol dar neperdžiūvai iš troškulio.
Didelėje žodžių grupėje, kur nors yra linkusi įsiterpti klaida.
Didelės abejonės – didelė išmintis; mažos abejonės – maža išmintis.
Dideli dalykai gali būti paversti mažais dalykais, o maži dalykai gali būti paversti į nieką.
Dideli laivai dažnai plaukioja su didelėmis skolomis.
Dideli reikalavimai sau pačiam ir maži kitiems išlaiko pasipiktinimą įspraustą į kampą.
Didelis gyrimasis – mažas kepsnys.
Didelis medis pritraukia stiprų vėją.
Didelis turtas priklauso nuo sėkmės, mažytis – nuo darbštumo.
Didelis žygis prasideda nuo pirmo žingsnio.
Didingiausias užkariautojas yra tas, kuris nugali savo priešą be smūgio.
Didis mokslininkas užmiršta apie išgarsėjimą; vidutinis mokslininkas dirba dėl to; o negarbingas mokslininkas – pavagia tai.
Didžiausi pelnai reiškia didžiausią riziką.
Didžioji kinų siena stovi, o statytojo nebėra.
Didžios sielos turi valios jėgų; silpnosios – tik norų.
Didžiosios malonės sklinda iš Dangaus, o mažosios – iš žmogaus.
Didžiulio džiaugsmo metu nieko neprižadėk, žmogui ką nors duoti; didžiulio pykčio protrūkio metu, neatsakinėk į žmogaus laišką.
Dievai negali padėti tiems, kurie nepasinaudoja galimybėmis.
Doras dešimčiai metų – vis dar nėra užtektinai; blogas vienai dienai – jau yra per daug.
Dorybė – lipimas į kalną; blogybė – bėgimas žemyn.
Dorybė nebūna paliekama būti vieniša.
Dorybė niekada negyvena viena, ji visada turi kaimynų.
Dorybė tampa žmona; grožis tampa sugulove.
Dorybė, praktikuojama tam kad būtų matoma, nėra tikroji dorybė; blogybė, kuri bijo būti pastebėta, yra tikrasis blogis.
Draugas – viena siela, du kūnai.
Drauge, nebandyk skolintis šukų iš plikai nuskustų vienuolių.
Draugo ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą.
Draugų susirask, kreipdamas dėmesį, kas gero žmoguje, o ne ką gero jis turi.
Drugeliu tampama tik, kai jis visiškai būna tam pasiruošęs.
Du geri kalbėtojai nėra verti vieno gero klausytojo.
Du šuoliai per bedugnę būna mirtingi.
Du tigrai negali dalintis vienu mišku.
Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus vieną dieną; išmokyk žmogų pagauti žuvį ir jis bus sotus visą savo likusį gyvenimą.
Durys į dorybę yra sunkios ir reikalaujančios pastangų jas atidaryti.
Dvi statinės ašarų mėlynės neišgydo.
Dviems drakonams viename tvenkinyje vietos nėra.