Žaidžia kaip katė su pele.
Želmenį kelia žemė, žmogų – darbas.
Žemė – akmuo, pinigai – vanduo.
Žėdnas, gaidys mislija, kad anas gražiausiai gieda.
Žėlavoja kaip senmergė ant pelenų maišioko.
Žiema – keliauninkas, pavasaris – gėlininkas, vasara – dainininkas, ruduo – darbininkas.
Žiemos darbai – šikinę krapštai.
Žilas plaukas – sveikas protas.
Žilė galvoje, velnias uodegoje.
Žinai žodį – randi kelią.
Žindama avis sukūsta.
Žino ir višta, kuomet ant laktos lėkti.
Žiopso kaip višta, kaulą prarijusi.
Žiūrėk akimis, klausyk ausimis.
Žiūrėk lauką vasarą, o sodą – rudenį.
Žiūrėk žemyn – mislys, kad kvailas.
Žiūri kaip akla višta į kiaušinius.
Žydas mergą jojo, velnias keravojo.
Žydo kvarba, Silvestrienės darbas.
Žliumbti – bobų darbas.
Žmogaus vertė darbu matuojama.
Žmogelis, kožnam darbe šarpus.
Žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui.
Žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius.
Žmogus jaunas be darbo dyksta greitai.
Žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų.
Žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva.
Žmogus už žvėrį piktesnis.
Žmogus užmano – Dievas padaro.
Žmogų puošia darbas.
Žmona laiko tris trobos kertes, vyras tik vieną.
Žmona tik zyzti ir į akis lįsti.
Žmonėms darbas, o ponams šventa.
Žodis – darbas.
Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
Žodis – ne darbas.
Žodis – ne šūdas, neprilipo.
Žodis – sidabras, tylėjimas – auksas.
Žodis tvirtas – darbais paspirtas.
Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
Žodžiais darbo neatliksi.
Žodžiais kailinių nepasiūsi.
Žodžiu ąžuolus varto, darbu ir skiedros nepakelia.
Žodžiu sotus nebūsi.
Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
Žuvis nuo galvos pradeda dvokti.
Žvengia kaip arklys.
