Lietuvių patarlės ir priežodžiai

Cukrum gyvenimo nepasaldinsi.
Cukrus su druska lygiai balti, tik nelygiai saldūs.

Čirškia kaip žvirbliai pavasarį.
Čiupinėjasi kaip mergos su bernais.

Daina draugus gimdo, daina priešus tildo.
Dainuoja tas, kieno sąžinė rami.
Dainuok dainelę, kol turi jauną širdelę.
Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.
Dalia akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
Dangun pinigų nereikia.
Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj – gal nors smalos[38].
Dar arklio neturi, o jau pavalkus mieruoja.
Dar nei vienas dėl to nežuvo, kad nakčia pas mergą pabuvo.
Dar nepažino mergos smoko, kol neužvertė andaroko.
Dar vaiko nėr, o jau kūmus prašo.
Dar vyras kaip jautis – moka po andaroku[42] brautis.
Darbai giria, žodžiai peikia.
Darbai – tai ne vargai.
Darbas darbą lenkia.
Darbas dėl akių duonos nepelno.
Darbas – Dievo paliepimas, tinginys – velnio pagunda.
Darbas duoną pelno, tinginystė – vargą.
Darbas gėdos nedaro.
Darbas gėdos nedaro, tiginiavimas šunų lodyti išvaro.
Darbas kelia, darbas guldo.
Darbas – laimės šaltinis.
Darbas meistrą giria.
Darbas meistrą moko ir giria.
Darbas myli darbininką.
Darbas – ne vargas, tinginystė – ne laimė.
Darbas nedirbtas nepaliks.
Darbas žmogaus negadina.
Darbas žmogų puošia.
Darbą dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja.
Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi.
Darbininkė kaip bitelė.
Darbymety ir akmuo kruta.
Darbo šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
Darbšti bitelė, saldus medelis.
Darbšti kaip bitė.
Darbšti kaip bitė, o gudri kaip lapė.
Darbštus žmogus visuomet ras darbą.
Darbu, triūsu spindi Lietuva mūsų.
Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs.
Darbus atlikus linksma švęsti.
Darbų iki langų.
Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo.
Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui.
Darmi. pinigai nepašildo.
Daug apžioti galima, bet praryti sunku.
Daug bėdos, o maža naudos.
Daug norėdamas daug kankinsies.
Daug rankų didžią naštą neša.
Daug žadantis maž teduoda.
Daugiau kaip išgali neduok.
Daugumos žmonių akys yra svetimose galvose.
Davatka ir bezdėdama Dievą garbina.
Davatkai Dievas burnoj, velnias šiknoj, o dūšia apie bambą sukasi.
Davatkai Dievas glėby, velnias širdy.
Davatkos liežuvis lig kelių.
Davei arklį – duok ir balną.
Dažnai juokiesi iš kitų – likimas pasijuoks iš tavęs.
Dažo kaip mergos pasturgalį.
Degtinė ir alus gimdo vargus.
Degtinė į namus – velnias už stalo.
Degtinė į trobą – protas laukan.
Devyni amatai, dešimtas badas.
Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi aruodą.
Dėl svečio turėk, dėl vaiko galėk.
Didelis juokas – maža išmintis.
Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta.
Didelis kaip asilas, kvailas kaip avinas.
Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
Didvyris miršta kartą, o bailys – tūkstantį kartų.
Didvyrį pažinsi kovos lauke.
Didžiai apsunkina vaikus keiksmai ir barniai tėvų.
Didžiausiu išdaviku gali būti tik artimiausias draugas.
Diena dieną moko.
Dievas burnoj, velnias uodegoj.
Dievas davė dantis, duos ir duonos.
Dievas davė ligą, duos ir sveikatos.
Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
Dievas glėbyje, velnias širdyje.
Dieve, duok iš pono elgetą, ne iš elgetos poną.
Dievo keliai erškėčiais nukloti, velnio – auksu brukavoti[45].
Dievo žinioj viskas yra.
Dikta merga kaip penima kiaulė.
Dingo kaip adata.
Dingo skarmaluose, atsirado šilkuose.
Dirba kaip arklys.
Dirba kaip gaidys.
Dirba kaip su svetimais nagais.
Dykai gauti pinigai sunkūs.
Dykas kaip arklys, linksmas kaip gaidys.
Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
Dovanai reik greito arklio.
Dovanos priimtos suriša žmogų.
Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
Dovanų karalius mirė.
Dovanų savo neskaityk, Viešpats suskaitys.
Drabužis žmogaus nepagadina.
Draugai, kol atskirai pinigai.
Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.
Draugą nelaimėje pažinsi.
Draugų prie stikliuko netrūksta, o kai bėda – visi nurūksta.
Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.
Du kvaili, trečias – be proto.
Du zuikiu vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi.
Dukart negyvensi.
Dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
Duoda – imk, muša – bėk.
Duok, Dieve, bėdą – pinigų bus.
Duok durniui. kelią.
Duok rankoms valią – pateksi į nevalią.
Duok vaikui valią, pats būsi nevalioj.
Duona avižainė, putra dirsinė.
Duona – ne mama, galima ir be jos pabūt.
Duona ne marti, kad ir karti.
Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
Duona už auksą brangesnė.
Duona verkia tinginio valgoma.
Duoną riekia kaip uošvė.
Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
Duoti raganai vištas ganyti.
Durnas kaip bato aulas.
Durniui ir pinigai rodosi.
Durniui pinigai – smertis.
Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.
Dviejų amžių negyvensim.
Dviejų arbūzų į vieną ranką nepaimsi.
Džiaugias kaip ragana palubėj.
Džiaugiasi biednas vaikais, o bagotas pinigais.
Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.

Parašykite komentarą