Nakties darbai – dienos juokai.
Naktis – miegui, diena – darbui.
Namai be šeimininkės – tai viralas be druskos.
Namai namučiai, nors ir po smilga.
Namai – pragarai, be namų – negerai.
Nauja šluota gerai šluoja.
Ne angelai vaikšto po žemę.
Ne bėda, kai duonos yra.
Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
Ne dyvas, kad šuva prarijo kirvį.
Ne iš varno subinės pinigai plūst.
Ne jėga kovojame, bet mokėjimu.
Ne kožnas ožys dideliais ragais.
Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti.
Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
Ne naujuose namuose pinigai.
Ne piniguose laimė.
Ne su pinigais gyvensi.
Ne tas arklys avižas ėda, kuris dirba.
Ne tas arklys avižas ėda, katras vežimą traukia, bet tas, katras stainėj[105] stovi.
Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
Ne tas sotus, kuris laižos.
Ne toks velnias baisus, kokį jį piešia.
Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja.
Ne vien duona žmogus gyvas.
Ne viskas auksas kas auksu žiba.
Ne viskas auksas, kas žiba, ne viskas smala, kas kiba.
Ne viskas gardu, kas akims gražu.
Neapykanta yra bloga patarėja.
Neapykantos sėkla nesėjama auga.
Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
Nebūk saldus nei kartus: saldų praris, kartų išspjaus.
Nedoras žmogus kitų dorybės neišmokys.
Neduok, Dieve, su gyvais velniais muštis.
Negaląsk peilio, kol zuikis ant lauko.
Negali nežadėk, bet prižadėjęs ištesėk.
Negi sėdės kaip senmergės prie arbatos.
Negirk marčios be metų.
Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę pinigai.
Nei krūtinės, nei šikinės.
Nei pakartas, nei paleistas.
Nei puta pūsti, nei pinigai mokėti.
Nei velnias, nei gegutė.
Neik su meška imtynių.
Nekenčia kaip katė grietinės.
Nekrutėsi – neturėsi.
Nelaimę sutinki, o pro laimę praeini.
Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais.
Neliko akmens ant akmens.
Nemesk kelio dėl takelio.
Nemokyk anties plaukt.
Nemokytas ir iš atbulos knygos moka skaityti.
Nepeik pietų, kol alkanas.
Neperšokęs griovio nesakyk op.
Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis.
Nepulk ant viršaus kaip gaidys ant vištos.
Nesigirk, kad klojasi, nes nelaimė gali už durų stovėti.
Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega.
Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi.
Neskubėk ir būsi pirmas.
Nespjauk į vandenį, kad nereikėtų atsigerti.
Nespręsk apie knygą iš viršelio.
Neša pinigus kaip aitvaras.
Neščėslyviausi žmonės: ponas, susibezdėjęs prie stalo, mergina, eidama bažnyčion šūdan paslydus, ir diedas, vedęs nezgadną bobą.
Nešertą arklį tik vilkas jodo.
Nešerti arkliai ir kieme suklups.
Net ir kiaulė eidama kriuksi.
Netempk į naktį.
Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai.
Netriesk Zapės pinigais.
Neturėti kur akių dėti.
Neturi miltų – duonos nekepk.
Nevaryk dievo į medį.
Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas.
Nevesk ožį į daržą: kops ir patsai.
Nežiūrėk per aukštai, kad akis neprisikrėstum.
Nė vienas arklys nedvėsė pavalkais nemautas.
Nė vienos mergos subinėj gvazdikai neauga.
Nėra arklio – nereikia ir kamanų.
Niekam nuo kalno nebyra pinigai.
Nieko nėra amžino.
Niekur nerasi aukso kalno.
Noras atsiranda bevalgant.
Nors pakaušis šviečia, bet dar nosį riečia.
Nors pirštu durk į rūrą
Nors sena, abi mergina.
Nors žabala, bet adatą mato.
Nuo adatėlės – ant kumelėlės.
Nuo girtuoklio degtinės nepaslėpsi.
Nuo kvailumo vaistų nėra.
Nuo ligos nepabėgsi.
Nuo likimo nepabėgsi.
Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau ženytis nori.
Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės.
Nuo miego dantys užpakaly išdygs.
Nuo mirties nėra vaistų.
Nuo pasilkoakis apvilko.
Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.
Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
Nuparkus avis visą kaimenę užkrečia.
Nusibodo kaip mergai vaikas.
Nusisekė kaip senberniui piršlybos.
Nutarškėjo kaip raganos ratai.
Obuolys nuo obels netoli nurieda.