Į akis pažiūrėjęs, sveikatos neklausi.
Į akis taip, už akių – kitaip.
Į dangų su pinigais neįsipirksi.
Į dievo pagalbą tikėk, bet ir pats netingėk.
Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis.
Ylos maiše nepaslėpsi.
Yra darbo, yra ir naudos.
Yra dvi taisyklės: vienas dievas danguj, viena motina žemėj.
Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
Yra varlių, rasis ir gandras.
Jam paskolinsi – lopeta užmokės.
Jau giltinė dalgį galanda.
Jau ji liko kačėnų graužt, nabašninkų praust.
Jaunam ir pelė dantis duoda.
Jaunystės griekai – senatvės vargai.
Jaustis kaip žuvis vandenyje.
Jei aš meluoju, tai tu vagi.
Jei moteris piršlys, tai velnias šliūbą duoda.
Jei ne pinigais, tai sėtiniais.
Jei nebūt arklys nudvėsęs, būt ir nuo ėdimo atpratęs.
Jei nebūt artojo, visi badu mirtų.
Jei nėr proto, ar su lopeta įmesi?
Jei peršokai per arklį, peršok ir per uodegą.
Jei sena merga ženijasi, tai ir vyžos ant mėšlyno šoka.
Jei širdžiai miela, akiai dailu.
Jei tau žalia akyse, dar nereiškia, kad atėjo pavasaris.
Jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėk.
Jei turi ką valgyti ir su kuo apsirėdyti, nieko geresnio neturėtum ir karalium būdamas.
Jeigu nori pamiegoti, reikia lovą pasikloti.
Jo burna nedurna – duodama žiojas.
Jo trobos dangum dengtos, lauku tvertos.
Juoda duona – ne badas.
Juodos gaspadinės rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
Juokas – dalykas rimtas.
Juoktis – sveika.
Jurgis pas mergas, o arklys į lankas.
Jūra ligi kelių.
Jūrą perplaukęs, klane nuskendo.
Jūros neišsemsi, upės neišgersi.
Kad arklį sega, ir varlė koją kelia.
Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi.
Kad druska atpigs, tai mergom papai dygs.
Kad gausi per ausį, ir po blynu pasirausi.
Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj.
Kad ir smilgeliai, bet vis nameliai.
Kad ir už ožio, bile čipką užvožė, kad ir už jaučio, bile vyrą gaučiau.
Kad ir viena avelė bliauna, bet dėl visų išbliauna.
Kad ir žūsiu, bet vis savo nameliuos būsiu.
Kad katės lotų, šuns nebereikėtų.
Kad sapne rasiu, duosiu.
Kad saulei tekant nebuvo, tai sėdant nebereikia.
Kad tik vyras turi kulę, kepurę, tai merga ir eina.
Kad tu meluoji, net tavo ausys kruta.
Kad velnias gimė, tai velnias ir bus.
Kada gi pekloj velnio nebuvo?
Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli.
Kai girtas pažada, velnias juokiasi.
Kai liūtas rodo dantis, nemanyk, kad jis juokiasi.
Kai norėsi šikti, tai ir kelnes nusimausi.
Kai pradeda mergai želti, tai net visą ima kelti.
Kai velnias nieko negali padaryt, pasiverčia į bobą.
Kailiniai pečiaus nešildo.
Kaimynas artimesnis už giminaitį.
Kaip dirba, taip turi.
Kaip iš gaidžio kiaušinį.
Kaip nesisuksi – vis rūra užpakaly.
Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
Kaip plienu dūšią užmetė.
Kaip ragana ant šluotos.
Kairė ranka nežino, ką daro dešinė.
Kalba kalbą atveda.
Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
Kalk geležį, kol karšta.
Kam pinigai, tam ir teisybė.
Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
Kantrumu ir darbštumu viskas galima.
Kapinėse visi lygūs.
Kapinių gražuolė.
Karšta meilė greitai sudega.
Kartojimas – žinojimo motina.
Karvei duok šieno, karvė duos tau pieno.
Kas aria ir pjauna, to avys neliauna.
Kas aukštyn žiūri, tas į akis prisikrečia.
Kas beldžia, tam atidaro.
Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!
Kas galvoj, tas ir ant liežuvio.
Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
Kas nedirba, tas nevalgo.
Kas jaunas girtuokliauja, senatvėj elgetauja.
Kas kam skirta, tai kaip koja įspirta.
Kas kas, tas ras.
Kas liko – tai Miko.
Kas miške gimė, tam miškas kvepia.
Kas nuo baimės bėga, tas į duobę įpuola.
Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta.
Kas protingas, tas turtingas.
Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
Kas su Dievu, ir Dievas su tuo.
Kas šuniui uodegą pakeltų, kad ne pats.
Kas tėvų neklauso, eina šunim šėko pjauti.
Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
Kas tyli, tą visi myli.
Katras arklys avižų neėda.
Ką darai – daryk gerai.
Ką gali padaryti šiandien, neatidėk rytojui.
Katė pečių pajudins!
Kelias lygus kaip stiklas.
Keliu keliaujant, mergą merginant, visokių nuotykių būna: ir pats pargriūna, ir kitus pargriauna.
Kerta medį virbalui dirbti.
Keturios akys daugiau mato negu viena.
Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi.
Kiaulės akys sarmatos neturi.
Kiaulės gėdos neturi.
Kiaulės nosis smarvės nebijo.
Kiaušinis vištą moko.
Kiek akys norės, tiek niekas neturės.
Kiekviena akis pavargusi nori miego.
Kiekviena pušis savo kraštui ošia.
Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus.
Kieno galva, to ir valia.
Kimba kaip mėšlas prie šakių.
Kitas skausmų nesumažins.
Kito akyje ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto.
Kitų klausyk, ale savo protą turėk.
Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
Klausk kvailio razumo.
Klausyk ausimi, o ne pilvu.
Ko žiopsai kaip prūso kišenė?
Kojomis nosies nenušnypši.
Kokia obelis, tokie ir obuoliukai.
Kokie pinigai, tokios tvoros.
Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
Kokius kas išaugina vaikus, su tokiais ir džiaugsis.
Koks artojas, toks ir arklas.
Koks paukštis, toks ir lizdas.
Koks skausmas, toks ir dejavimas.
Koks tavoras, tokie ir pinigai.
Koks tėvelis, toks ir sūnelis.
Koks valgis, toks ir dalgis.
Kol ąžuolas nesulapojo, nepadėk kailinių.
Kožnam kūne velnias mala.
Kožnas savo protu džiaugias.
Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šautų.
Krūmai su ausimis, laukai su akimis.
Kudlota kaip raganos šluota.
Kunigo pinigai, vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka.
Kunigų pinigais pekla budavota.
Kūnas sensta, paseno, bet širdis raukšlių neturi.
Kupetose – ne šienas, skolose – ne pinigai.
Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.
Kur avis, ten ir avinėliai.
Kur duonos yra, ten ir gera.
Kur gaidys veda, ten vištos eina.
Kur yra nelaimė, ten nėr pavydo.
Kur kirvis, ten ir kotas.
Kur matei, kad iš batų aulų šaudytų?
Kur meilu – ten akys, kur niežti – ten nagai.
Kur miela, ten ir akys.
Kur kunigas – ten pinigai, kur davatkos – ten plepalai.
Kur laisvė eina, ten laimė seka.
Kur nėra kančių, nėra ir maldų.
Kur pinigai, ten ir draugai.
Kur pinigai – ten teisybė, kur syla – ten galybė.
Kur prasčiokui kvepia, ten ponui smirda.
Kur sveikatos nėra, ten ir laimės nerasi.
Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta.
Kur širdis, ten ir akys.
Kur širdis, ten ir laimė.
Kur trumpa, ten ir trūksta.
Kur velnias nepajėgia, ten bobą siunčia.
Kur vėjas pučia, ten ir šakos linksta.
Kur žibąs auksas, ten ir garuojąs kraujas.
Kur žiūri – ten mėsa, kur pjauni – ten kaulas.
Kurpių maitina yla, o siuvėją – adata.
Kvailą ir bažnyčioj muša.
Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.