Daugel ašarų išlieta… Daug karstu minčių… Atminimuose belieka… žodžiai be raidžiu…
***
Dega žvakė tamsoje,o kitos šalia nėra 🙁 aš kaip žvakė ta esu,be tavęs man taip sunku 🙁
***
Ir kai visai jau nebėra vilties,kai visos viltys į šukės sudusta ! Nebukit medžiais bukit žmonėmis,tegul tik medžiai kertami palūžta!
***
Jei kada nors mane paliksi-daryk tai lietuje,-kad niekas nematytu mano ašarų.
***
Kaip keista gyvenime…žmonės susitinka,susipažįsta,netgi įsimyli.O paskui…dingsta vienas kitam iš akių,kaip dingsta akmuo įmestas į gelme.
***
Kam gyventi, jei gyvenimas trumpas? Kam mylėti, jai meilė kančia? Kam sakyti, kad myli mane, jei rytoj pasakysi, kad ne!
***
Kam pakylėjai mane lig žvaigždžių,iš kur gyvenimas atrodė be galo šviesus?Gal butu užtekę tik lig debesų,iš kur kritimas nebūtų toks skausmingas…
***
Ašarų upeliais plaukia dar viena diena,-išėjai “sudie” netaręs – sieloj tuštuma…
***
Atleisk,kad aš tavimi tikėjau…mylėjau taip,kaip aš mokėjau…Dabar tariu aš tau sudie ir aš prašau-neskaudink man širdies…
***
-Dink iš akių-ir rodos viskas baigta.-Dink iš širdies-ir neplaka širdis.-Prapulk iš atminties-ne,šito daikto suteikti mums negali atmintis…
***
Aš nežinau ko liūdi mano siela. Aš nežinau kas pavergė mane. Man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra..
***
Atleisk tik vieno teprašau, atleisk nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau..