Priklausoma meilė
Remdamasi savo, psichoterapeutės, praktika, galiu teigti, kad priklausoma meilė – tai pasikliovimas šalia esančiuoju, siekiant kompensuoti nepatenkintas reikmes, išvengti baimės ar emocinio skausmo, dar kartą išgyventi traumą, išspręsti sunkumus, atkurti pusiausvyrą. Paradoksalu, kad priklausoma meilė yra pastanga kontroliuoti savo gyvenimą, tačiau taip prisirišdami tokią kontrolę kaip tik prarandame, perduodami savo galias kažkam kitam. Tokių pastangų vaisiai tėra nesveika priklausomybė nuo kitų, romantiška iliuzija arba seksas.
Jie labai dažnai susiję su jausmu, kad niekada nėra „gana“, kad nė pats nesi toks, „kokio gana“. Daugelį mūsų šie jausmai kankina dėl to, kad vaikystėje tinkamai ir laiku nebuvo patenkintos mūsų reikmės. Priklausoma meilė yra nesąmoninga pastanga patenkinti mums vystantis nepasotintą saugumo, pajautų, galios, tapatybės, susietumo ir prasmės alkį. Priklausoma meilė gali apimti romantišką ir seksualinį elementą, tačiau gali jų ir neapimti. Juk bemaž kasdien iš žiniasklaidos sužinome, kad kraštutiniai sekso, meilės, romantiško ryšio priklausomybės atvejai gali būti pavojingi, net mirtini. Antraštės šaukte šaukia apie nužudymus, savižudybes, persekiojimus, prievartavimus, ŽIV, AIDS, buitinį smurtą. Priklausoma meilė gali aprėpti tiek nesveiką prisirišimą prie asmens, romantišką įsimylėjimą, visuomenės įteisintą seksą, tiek smurtą ir išnaudojimą, kuriais ta pati visuomenė baisisi, bet savaip skatina. Svarbu suprasti, kad čia tik skirtingi tos pačios bėdos laipsniai. Aptarsime ir ne tokias kraštutines šio reiškinio pasekmes, kurios kasdien paliečia bemaž visų mūsų gyvenimą, ir kai kuriuos aršiausius piktnaudžiavimo priklausoma meile atvejus.
Trys priklausomybės nuo meilės rūšys
Psichologinės sėklos, iš kurių išauga priklausomybe persmelkti meilės santykiai, priklausomybės nuo romantiškų nuotykių ir sekso, paprastai pasėjamos anksti gyvenime, kai kuris nors iš mūsų patiriame atvirą ar pridengtą mylimų žmonių smurtą. Tai, kas prasideda kaip sveika priklausomybė, pasiligoja. Meilės, romantikos, priklausomybės nuo sekso šaknys panašios, neretai ir sutampa, tačiau pats procesas kiekvienąkart savitas.
Kai asmens meilės objektas sykiu yra ir romantiškų bei seksualinių aistrų objektas, šiam atsitraukus ar grasinant atsitraukti, asmuo patiria stiprius, iracionalų elgesį skatinančius jausmus.
Jei prisimintume milijonus žmonių, kurie negali atsiplėšti niro kasdien tęsiamos dramos, kurioje pavydus buvęs meilužis genasi auką per visą šalį, ar į niekingą seksualinį nuotykį įsipainioja politikas, galime bent pamėginti įsivaizduoti, ką turėtų reikšti į tokią dramą būti įklimpus pačiam. Meilės neurochemija gali veikti kaip narkotinės medžiagos, jų atsisakyti nė kiek ne lengviau nei alkoholio ar kokaino. Neįmanoma suskaičiuoti ar numatyti, kiek įvairių apraiškų gali įgauti nesuvaldomas elgesys, prasiveržiantis netekus meilės. Priklausomybės pobūdžio meilė apsunkina gyvenimą tuo, kad kažkada įgyti netinkamo prisitaikymo įpročiai, kurie trukdo mums mylėti ir užmegzti ryšį dabar, trukdys ir ateityje. Tad reikėtų aiškiai atskirti, kur meilė, o kur priklausomybė, kada peržengiame šią dažnai neryškią ribą nuo vienos prie kitos.
Priklausomybė nuo meilės
Priklausomybė nuo meilės nusako nesveiką prieraišumą prie meilės objekto. Tai pasyvumo forma, kai patys tiesiai nesprendžiame savo sunkumų, neprašome, ko mums reikia, bet stengiamės sudaryti su kitais sąmokslą. Siekiame, kad jie pasirūpintų mumis ir išspręstų mūsų problemas. Rūpinamės kitais, emociškai save skriausdamu arba stengiamės kitus kontroliuoti ir jų sąskaita patenkinti savo poreikius. Kad ir kaip susiklosto situacija, laukiame, kad kiti išgydytų mūsų baimę, skausmą ir nesmagumą, šiame procese pateisiname piktnaudžiavimą savimi arba piktnaudžiaujame kitais. Tie kiti gali būti bet koks svarbus mūsų gyvenime asmuo, kurio nesąmoningai laikomės įsikibę: vaikas, tėvas, draugas, viršininkas, sutuoktinis, mylimasis. Priklausomybe paremtuose santykiuose svarbiausia, kaip jaučiamės, kai šis asmuo mums nepritaria, su mumis nesutinka, nuo mūsų traukiasi ar mums grasina. Elgesio sutrikimai suintensyvėja, kai meilės objektas mus palieka ar grasina palikti.
Priklausomybė nuo romantiškos meilės
Priklausomybė nuo romantiškos meilės nusako tokius atvejus, kai į priklausomos meilės objektą sykiu nukreipiami ir romantiški jausmai. Toks objektas (asmuo) gali būti romantiško ryšio partneris arba egzistuoti tik priklausomo nuo meilės asmens vaizduotėje. Gali būti svaiginamasi subtiliu vaizduotės gyvenimu, nemenkai primenančiu meilės romano siužetą, arba naujos romantiškos istorijos euforija.
Visais atvejais patiriamas svaiginamų jausmų antplūdis. Mokslų daktarė Dorothy Tennov šią būseną vadina aklususižavėjimu – limerencija (angį. Hmerence) ir palygina ją su narkotiku, pakeičiančiu tikrą intymumą. Tokios pakylėtos būsenos siekimas jau savaime gali virsti priklausomybe. Dažnai tai tampa tragiška įkyria būkle, kurioje įstrigęs asmuo persekioja romantiškos meilės objektą.
Nuo meilės priklausomas žmogus siekia visiškai pasinerti į tikrus ar įsivaizduojamus romantiškus santykius. Romantiško įsimylėjimo teikiamas svaigulys priklauso nuo santykių naujumo, nuo to, ar įsimylėtas asmuo yra šalia. Tad neretai priklausomybė nuo romantiško susižavėjimo būna persmelkta aukos ir persekiotojo melodramos.
Priklausomybė nuo sekso
Nėra kitos žmogiškosios patirties, kuri prilygtų seksualinės meilės galiai. Pasak autoriaus ir priklausomybės nuo sekso specialisto Marko Laaserio, normalią seksualinę meilę iškreipus, nuslopinus ar ją draudžiant religinėms arba šeimos struktūroms, ši gali virsti priklausomybe nuo sekso. Jis rašo, kad priklausomybė nuo sekso yra liga, pasireiškianti bet kokia nevaldoma, neigiamas pasekmes sukeliančia seksualine veikla. Negydomas toks obsesiškas ir kompulsyvus seksualinis elgesys tiek asmeniui, tiek jo partneriui ar partnerei ir šeimai tampa streso ir nevilties versme. Patrickas Carnesas, vienas pirmųjų priklausomybės nuo sekso tyrėjų, pabrėžia, kad svarbu ne „geras“ ar „blogas“ seksas kokiame moraliniame, socialiniame ar psichologiniame kontekste. Tik su seksu susijęs eigesys lemia, ar jis tampa priklausomybe. Pasak Carneso, apie priklausomybę nuo sekso liudija seksualinis elgesys, susijęs su kito asmens išnaudojimu, naudingas tik vienam partneriui, asmens pavertimas objektu, kitam atgrasūs, gėdą keliantys ar baimės paskatinti veiksmai.