II klaida. Per didelis žinių ir patarimų ieškojimas bei jų
sureikšminimas
„Tu neturi būti nuostabus, kad pradėtum veikti, tačiau tu turi pradėti veikti, kad
taptum nuostabus.“ Les Brown
Tarsi egzistuoja kažkoks stebuklingas
būdas, kuris mums padėtų pasiekti
savo tikslų ar apskritai išspręsti visas
problemas. Jei jis egzistuotų ir dar tiktų
visiems, jau seniai jį žinotume.
Besistengdami išspręsti savo problemas, dažnai ieškome ypatingos,
kartais net kuo sudėtingesnės informacijos. Nors geriausi yra tie
patarimai, kurie yra paprasti ir netgi savaime aiškūs. Galbūt ir Jūs
kartais susierzinate, paskaitęs ir supratęs, kad tekste neradote nieko,
kas Jums padėtų? Ir, tikriausiai, apkaltinate tekstą?
Kalbėdama apie tai turiu omenyje ne tik informaciją, randamą
knygose, straipsniuose ir pan., bet ir mus supančių žmonių patarimus
ar įžvalgas. Daug svarbiau pirma išmokti klausytis savęs, o ne kitų. Jūs
pats esate puikus psichologas, tereikia pasikliauti savimi.
Ar Jūs tikrai nežinote pats nuo ko reikia pradėti, kad „pralaužtumėte
ledus“ savo svajonių pildymo kelyje ar įveiktumėte konkretų trikdį? Jei
tikrai nežinote, pamąstykite ramiai ir anksčiau arba vėliau tikrai
suprasite. Pradėkite nuo to, o knygos tegul palaukia. Ieškokite
informacijos pirmiausia savyje. Jūs geriausiai žinote, kas Jus patį veikia
ir kas ne.
Kitą vertus, knygose esti daug gerų patarimų, tačiau nepersistenkime
– pradžiai visiškai uženka poros knygų ar keliolikos straipsnių.
Išbandžius juose rastus patarimus ar bent jau juos giliau apmąsčius ir
atmetus, galima ieškoti kažko naujo. Daug skaitydami ar ieškodami išminties kitais būdais, mes ne tik prarandame daug laiko (nors ir
negalima sakyti, kad veltui), bet ir nuraminame sąžinę. Mat mes
stengiamės, nesėdime vietoje, o krauname vertingą žinių bagažą.
Žinių, kurių siekiant savo tikslų didžiosios dalies net nereikės.
Beje, išminties galite ieškoti ne tik populiariosios psichologijos
knygose. Skaitykite grožinę ar specializuotą literatūrą. Pati grožinės
literatūros neskaitau – man nepavyksta iš jos pasisemti išminties, o
dažniausiai dar ir susierzinu ją beskaitydama. Tačiau nemažai man
patinkančių žmonių ir autoritetų girią grožinę literatūrą, tad jei per
daug prisirišote prie populiariosios psichologijos, galbūt metas
atsiversti romaną, pasakėčią ar detektyvą?
O galbūt Jūs iš tų žmonių, kurie skiria mažai dėmesio žinių ir patarimų
paieškai? Tuomet kaip save tobulinate? Iš ko mokotės? Savų klaidų ir
artimųjų pamokymų gali neužtekti. Parašiusieji knygas dažnai turi
daug vertingos patirties. Priimkite ją.
Kaip spręsti šią problemą:
- Labai svarbi užduotis: susirašykite, ką pats žinote apie tai, kaip
reikia siekti savo tikslų ir svajonių. Pamatysite, kaip puikiai
orientuojatės savo gyvenime. - Stebėkite save. Kiek skiriate laiko skaitymui? Ar tikitės draugų,
šeimos narių patarimų, „auksinių minčių“? Kuo dažniau prisiminkite,
kad Jūs – geriausias savo gyvenimo ekspertas. - Ką darote su rasta informacija? Talpinate ją į „atsiradus
palankiai progai“ skyrelį mintyse ar analizuojate, kaip galima
pritaikyti rastas žinias? Prieš kiekvieną pažintį su nauju informacijos
šaltiniu, paklauskite „Kodėl aš tai skaitau (klausausi)?“, „Ką pats jau
žinau šia tema?“. Po pažinties paklauskite savęs „Ką darysiu su gauta
informacija?“