Indėnų patarlės ir priežodžiai

Mes esame draugai; mes turime padėti vienam kitam, nešti vienas kito sunkumus.
Mylėk žemę. Tu jos nepaveldėjai iš savo tėvų, tu ją pasiskolinai iš savo vaikų.

Ne tik rodyk kelią, bet ir vesk.
Ne visada priešas yra priešas, o draugas – draugas.
Nereikia daug žodžių, kad pasakytum tiesą.
Netgi negyva žuvis gali plaukti palei srovę.
Niekada neteiskite žmogaus, kol jo mokasinais neatėjo du mėnuliai.
Norint išgirsti save, reikia tylių dienų.

Pasakyk man – ir aš pamiršiu, parodyk man – ir aš negalėsiu įsiminti, paskatink mane dalyvauti – ir aš suprasiu.
Prieš mylėdamas, išmok vaikščioti per sniegą nepalikdamas pėdsakų.
Prieš spręsdamas apie kitų žmonių trūkumus, pažiūrėk į savo mokasinų pėdsakus.

„Reikia“ – tik mirti.

Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.

Šaukis Dievo, bet irkluok toliau nuo uolų.

Tas, kuris tyli, žino dukart daugiau, negu tas, kuris plepa.
Tėvynė – ten, kur tau gerai.

Vaikas – svečias tavo namuose: pamaitink, išmokyk ir paleisk.
Vandenyje gerai jaučiasi žuvys, bet miršta ereliai.
Varlė negeria to tvenkinio, kuriame gyvena.
Viskam pasaulyje – sava daina.
Viskas žemėje turi savo tikslą, kiekviena liga – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas žmogus – paskirtį.

Žinojimas paslėptas kiekviename daikte. Kažkada visas pasaulis buvo biblioteka.
Žmogus turi pats padaryti savo strėles.

Parašykite komentarą