Įeina zuikis į gėrimų parduotuvę ir klausia:
– Gal turite konjako? – Ne, konjako neturime!
Kitą dieną vėl ateina zuikis į parduotuvę.
– Gal turite konjako? – klausia.
– Ne, konjako neturime! – atsakė pardavėjas.
Trečią dieną zuikis vėl parduotuvėje.
– Gal turite konjako?
Pardavėją tarsi būtų kas verdančiu vandeniu apipylęs. Košdamas pro dantis jis surinka:
– Klausyk, zuiki, jeigu tu dar kartą ateisi ir paprašysi konjako, aš tave pakabinsiu ant sienos prikaldamas tavo ilgas ausis.
Kitą dieną zuikis vėl ateina į parduotuvę.
– Tai gal vinių turite? – klausia jis.
– Ne, vinių mes neturime, – atsakė pardavėjas.
– Tai gal konjako turite?
Kuo visa tai baigėsi, istorija nutyli.
O mes pakelkime taures už tai, kad mums sutinkant naujuosius būtų linksma ir be konjako.
***
Išgerkime už tai, kad užkąstume.
Su Naujais!
***
Linksmų draugų būry,
Ir snaigių sūkury,
Pakelki taurę už Naujus,
Už laimę, meilę ir draugus!
***
Pakelki naujametį bokalą
Už meilę ir širdžių vienybę,
Sugrįžk sekundei praeitin
Į ką tik praskubėjusius pavasarius ir rudenis.
Pakelk taurę už paskutinę senų metų dieną,
Už būsimus gerus metus.
***
Naujametinį tostą pakelkit,
Tegu liejas šampanas kvapus.
Tiktai visą lig dugno išgerkit,
Nes dugne jūsų laimė gal bus?
***
Šampaniukas burbuliuoja
Ir Naujieji atskrajoja!
Jei tik švęsi su saiku,
JUODS arklys ateis laiku.
Jei padauginsi, mielasis,
Per pusnis nuneš BALTASIS!
***
Senatvės našta sunki.
Pakelkime taures nuo šio seno stalo, kad jam palengvėtų!
Su naujais!
***
Pakelkit tostą už tuos metus,
Kur nejučiom prabėgo,
Už ugnį, degusią kadais,
Už ugnį tą, kad vėl galėtų degti
Arba visai pavirstų pelenais!
***
Naujus metus sutikim laimės tostais!
Senųjų nuoskaudas nuplaukim šampanu!
Gyvenimas prabėga šuoliais…
Linkiu, kad laimė eitų pamažu!
Už Naujuosius metus!
***
Pakelkime taures už tai, kad kitąmet gyventume gražiai, vaikščiotume išdidžiai ir miegotume ramiai!