Sūnaus sveikinimas mylimai Mamai

mama
mama

Baltų sodų žydėjimas — Motinai mano.
Raibų paukščių čiulbėjimas — Motinai mano.

Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu myl
ėti — Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilg
ėtis.

Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin.
Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin…

Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs
Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus.

Išvarytą — priimk mane į gerumo pasaulį.
Apkalbėtą — paguosk mane, man nušvitus lyg saulė…

Sužalotą — išgydyk vėl, kad tik Tau delnuose
Aš užgimčiau gyventi vėl viltimi vaikuose.

Miela Motinėle,

mama
mama

… atnešiau Tau ilgesingą savo dainą — padainuokim
šiandien kaip kadais…

… iš savo jausmų supyliau Tau prisiminimų pylimą prie
jūros saulėlydžio — kai nueisi, ten rasi mane…

… priskyniau Tau įvairiaspalvių lauko gėlių — tegu Tave svaigina mano meilės aromatas…

… pasėmiau Tau šaltinio vandens ir palaisčiau juo Tavo širdį, kad Tu ilgai gyventum…

… apkabinau glėbiu savo vaikus, kad, prašydami Tavo
sakytų pasakų, man primintų Tave…

… atsivedžiau savo šeimą, kad pripildytų Tavo namus
gyvenimo džiugesiu — tik Tu šypsokis, mano Mama…

… neišeisime ilgai, kad galėtum pajusti, jog mums esi
reikalinga ir mylima, brangioji Motinėle.

Linkėjimai daugiavaikei Motinėlei

daugiavaikei mamai
daugiavaikei mamai

Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus
Rasos lašais ant žemės akmenų tylių…
Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus
Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų.

Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus,
Būk baltas rūkas sklindantis link debesų —
Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus,
Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių.

Esi viena tarp daugelio gyvybių atneštų —
Esi šventa ir būk laiminga tarp vaikų.

Brangi mano Motinėle

mama
mama

Didelėje Tavo gyvenimo šventėje, tarp daugybės svečių,
gėlių, dovanų ir malonių žodžių, esu brangiausiu Tau žmogumi. Su pasitikėjimu man sakydavai nuo pat gimimo, jog nieko brangesnio neturi už mane, už savo vaikelį.

Gėriuosi Tavimi, mano mylima Mamyte, ir prašau priimti mano keistą dovaną… Pasižiūrėk, Motinėle, pro langą
— aš Tave užlieju mūsų svajonių ir debesų švelnumu. Pasižiūrėk, Motinėle, į dangų — tai aš nematomu vėju mintimis
visada pas Tave skrendu. Pasižiūrėk, Motinėle, į delną —
tai juk mano ašarėlėmis iš vaikystės sulaistytos raukšlelės.
Pasižiūrėk, Motinėle, į mane — tai Tavo širdies dalelė nuolankiai stovi prieš Tave.

Ateinu apkabinti tais delnais, ateinu apkabinti Tave tuo
dangumi, kuris mus gaubia bendrais jausmais, bendru artumu ir bendra meile.

Žinok, mieloji, Tu man esi brangiausia.

Dukters sveikinimas Mamai

mama ir dukra
mama ir dukra

Į mėnulio glėbį įsisupus
Aš prisimenu, Motut, Tave,
Kaip lopšinė meiliai švelniom lūpom
Glostydavo vakarais sapne.


Ir dabar užmigusi sapnuoju
Tavo veidą, lūpas ir rankas…
Vėl prabėgusi laiku būtuoju,
Gydau gerumu žaizdas senas.


Paskaityki, Mama, trumpą laišką
Įsisupus mėnesio glėbin…
Ir manosios meilės žodžių žaismą
Pasidėki mylinčion širdin.


Iš lopšinių pas Tave sugrįžus
Aš — dukra — Tavoj širdy pražydus.