Miesto gatvėmis keliavo toks senukas ir šūkavo: „Parduodu savo protą!“ Kaip tik tuo metu pro šalį karieta dardėjo karalius. Jį senelio pasiūlymas labai sudomino. – Kiek už protą prašai? – Duok porą šimtų auksinių, ir mano protas – tavo, – tarė senukas. Tačiau karalius nesuprato, kaip tą protą reikės paimti. – Išgirsi vieną svarbų dalyką, prilygstantį mano protui, – toks ir bus tavo pirkinys. Karaliui sutikus, senelis sako: – Karaliau, tas dalykas būtų toks: „Daryk, ką nori, tačiau visada apgalvok, kas nutiks po to.“ Karalius nesuprato, ką žmogus norėjo pasakyti, tačiau ilgai patarimą prisiminė ir net liepė tuos žodžius visoje pilyje iškabinti. Kartą dėl kažko supykę dvariškiai surengė sąmokslą ir kirpėjui liepė nužudyti jo didenybę. Rytą užėjęs pas karalių, kirpėjas mato užrašą: „Daryk, ką nori, tačiau visada apgalvok, kas nutiks po to.“ Karalius dar ir pats tuos žodžius garsiai pakartojo. Kirpėjas išsigando pamanęs, kad karalius sąmokslą perprato, puolė jam kojų bučiuoti ir prašyti atleidimo. Taip ir karalius, ir kirpėjas liko sveiki.