Su jaunystės žydėjimu!
Šimtą kartų „valio“! —
Šimtalapiais žiedais vainikuojam!
Baltasparniu plazdėjimu —
Jums paukščius suviliot
Ir klupdyti sau lemtį prie kojų!
Jums pavaldūs keliai ir takeliai visi,
Jums pavaldžios net plačiosios upės,
Jūsų siekiai lyg gulbės suplasnoję širdy…
Ir svajonės, kur mums neberūpi…
Jau negalim to šimtojo aukščio pasiekt
Mes — patyrę, nuėję, tylėję, kentėję…
Tai tik Jums šimtamylė visatų erdvė,
Tai tik Jums nežabotieji vėjai!
Su jaunystės žydėjimu!
Šimtą kartų „valio“!
***
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos,
O jų šešėliai dengs praėjusius metus.
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
***
Jau išeini… Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų.
Kaip viena diena.
Buvo visko, visko ir reikia.
Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom…
Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo,
Klausomės su nerimu, širdies virpulių,
Gal todėl kad išsiskirsime,
Gal todėl taip greitai suaugome.
***
Lydžiu Tave į pirmąjį gyvenimo takelį.
Mylėdama žaviuosi ir gerbiu Tave.
Tik nenuklyski niekad, mylimas Vaikeli,
Ir neužmiršk, kad antra pusė — tai mama.
Lai primena Tau veidrodinis atspindžio peizažas
Kad Tu ir aš — tai meilė neatskiriama.
Gal kada nors vaidensiuos atminimuose miražais…
Visur lydėsiu net nebūdama šalia.
***
Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu,
Nors išradimai, mokslas – ne mana sritis,
O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu,
Bet mano kelias, mano viltys, ateitis.
Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių,
Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių.
Ir nesvarbu, kokia mana profesija,
Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu.
***
Šimtadienis, šimtadienis, šimtadienis!
Jums liko šimtąkart įeit į klasę,
Paliesti suolą knygos kampučiu,
Tarytum pirmąkart nedrąsiai,
Praeit koridoriumi tuo pačiu…
Jūs klausot, juokiatės ir dar nežinot,
Kiek daug ir kiek mažai tikrai yra:
Šis paskutinis šimtas likusių dienų,
Šis paskutinis šimtas likusių naktų,
Šis paskutinis šimtas draugo šypsenų,
Šis paskutinis šimtas rankų pakeltų,
Ir paskutinis šimtas praleistų minčių…
Tad imkit iš gyvenimo daugiau,
Kad būtų ateity gyvent lengviau!
***
Nebeliks Tavo juoko mokykloj,
Nebeskins nieks alyvų baltų.
Pirmas meilės raštelis nukritęs
Lauks po suolu dabar jau kitų.
Netrupės kreidoje baltos raidės,
Nevarys jau už durų Tavęs…
Nebijosi Tu „šperą“ sumaigęs,
Kad vėl gėdą turėsi iškęst…
Išleistuvės — ir visko čia gaila.
Kaip gyvenime Tau nepaklyst?
Padarytum ne kartą dar klaidą,
Kad galėtum į klasę sugrįžt.