Anekdotai apie žvejybą

Žmogus susiruošė žvejoti. Pasiėmė šunį ir meškerę. Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri ešerys išlenda. Ešerys sako:
– Duok saldainį!
Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako:
– Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs!

***

Atvažiavo vaikinas su blondine žvejoti, užmetė meškeres. Po penkių minučių mergina klausia:
– Brangusis, kiek kainuoja tas raudonas daikčiukas?
– Koks daikčiukas? Plūdė? 25 centus, o ką?
– Tai aš sumokėsiu, ji ką tik nuskendo.

***

Pamoka. Mokytoja vaikų prašo išvardinti, kokias žuvis mokiniai žino.
Marytė:
– Karosiukas!
Antanukas:
– Silkė!
Petriukas:
– Kurviaška!
Mokytoja:
– K-k-k-kas?
Petriukas:
– Iš tėčio sužinojau. Ėjo kartą jie su draugu žvejoti, tai draugas ir sako: „Gal kokią kurviašką pasigausim?”.

***

Susitinka du draugai.
– Varom ryt žvejot, – sako vienas.
– Kad manęs žmona neišleis…
– O tu daryk kaip aš: aš ryte atsikeliu, atkloju antklodę ir sakau „Na ir šikna…” Po to mes apsipykstam ir aš išvažiuoju žvejot.
Taip ir sutarė.
Kitą dieną vienas nepasirodė.
Susitikę po savaitės kalbasi:
– Tai ko aną kart nevarei žvejot, aš gi pamokiau tave…
– Tai aš taip ir dariau: atklojau antklodę ir pasakiau „Na ir šikna… Velniop tą žvejybą!”

Parašykite komentarą