Ne laikas kasti šulinį, kai gaisras prasidėjo.
Nedaug laiko reikia, kad daug gero padarytum.
Nekeik dievo, kad jis sukūrė tigrą, dėkok Dievui, kad jis nesuteikė jam sparnų.
Nemušk moters netgi gėle.
Nenutrauk draugystės gijų, nes jas surišus liks mazgas.
Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
Net dievų maistas, jeigu jo per daug, virsta nuodu.
Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas širdžiai; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas.
Pargriuvo kartu, o kiekvienas savo guzą trina.
Pasakyk man, kuo tu giriesi ir aš pasakysiu, ko tau trūksta.
Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
Skola įšoka į namus kaip bluselė, bet išauga kaip kupranugaris ir išeiti nebegali.
Su didžiausiu vargu nešame akmenį į kalną, o į apačią jis nusirita akimirksniu; taip pat į priekį mus veda gerieji, o atgal – prakeiktieji.
Svetimo turto ir savo proto visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų.
Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos žmonos, raišas vaikydamasis svetimo turto, nebylys – kai girdi apkalbant kitus.
Ten, kur niekinama moteris, visos maldos yra tuščios.
Tėvas saugo ją vaikystėje, vyras – jaunystėje, sūnus – senatvėje: negalima palikti moters pačios sau.
Trijų dalykų reikia mokytis iš asilo: nepailstant nešti naštą, nebijoti nei šalčio, nei karščio, būti visada patenkintam.
Turtas palieka mirusį žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi darbai lydi jį ir po mirties.
Verkiau, kad neturiu batų, kol pamačiau, žmogų be kojų.
Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
Viskas kas neatiduota, prarasta.
Visuomet dieną elkis taip, kad tavo miegas naktį būtų ramus, o jaunystėje taip, kad tavo senatvė būtų giedra.
Vyras be žmonos – keliautojas dykumoje.
Žengęs žingsnį, žmogus kerta šimtą takų.
Žmogus jaunas, kol lankstus jo stuburas.
Žmogus supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta.
Žmonės nevertina tų, kurie daug kalba, nors ir rimtai. Amžinai šniokščianti upė, nors ir duoda naudą, bet nesulaukia jokio dėmesio.