Ašarom apsipila krūtinė,
Dūžta kartais nemari viltis,
Širdgėla užspaudžia geležinė,
Plakt nustoja ilgesy širdis,
Kai Tave vaizduojamės sugrįžtant
Ir parimstam naktį prie langų,
Kai kelintą kartą vėl nuvysta
Pirktos gėlės, kad sugrįžtum Tu.
Viską galim dėl Tavęs aukoti,
Kad sulaukt ir stipriai apkabint…
O, jei ne, tai viliamės sapnuoti
Ir sapnų glėby bučiuot ir likt —
Likt su Tavimi, kur Tavo pėdos
Mina svetimų kraštų takus;
Įsitikint, ar paliko bėdos,
Ir iš ten parvesti į namus…
Sugrąžint Tave nors vienai dienai,
Pavaišinti Lietuvos kvapais,
Girdyti Tave tėvynės pienu,
Nes tolybėj pravirkai…