Saulė, Šaltis ir Vėjas

Kartą beeidamas keliu žmogus išvydo kryžių. Priėjęs arčiau mato, kad prie jo trys vyrai sėdi. Vienas raudonas kaip liepsna, kitas išbalęs kaip popierius, o trečias dar keistesnis – storomis lūpomis. Žmogelis, nenorėdamas su jais reikalų turėti, tik kilstelėjo kepurę prieš kryžių ir pasileido kone tekinas šalin.

Saulė, Šaltis ir Vėjas
Saulė, Šaltis ir Vėjas

Kiek paėjęs mato, kad tie vyrai jį vejasi: – Kuriam iš mūsų tu pakėlei kepurę? – klausia. Žmogus nutarė pameluoti ir sako kepurę nukėlęs prieš storalūpį. Mat tas iš visų baisiausias.

Supyko raudonasis ir tarė: – Aš esu Saulė ir vasarą tave sudeginsiu. Storalūpis pasisakė esąs Vėjas ir žmogų ramina, kad numalšins gaisrą. Tada ir baltasis sako: – Aš – Šaltis. Kad manęs negerbi, tai sušaldysiu tave. Vėjas vėl žmogelį guodžia ir žada papūtęs šiltu vėju speigą nugalėti. – Džiaukis, kad man kepurę nukėlei, – sako jis. Nuėjo trys vyrai savo keliais, o žmogus džiaugėsi gerai pasirinkęs ir bėdos išvengęs.

Parašykite komentarą