Kartą beeidamas keliu žmogus išvydo kryžių. Priėjęs arčiau mato, kad prie jo trys vyrai sėdi. Vienas raudonas kaip liepsna, kitas išbalęs kaip popierius, o trečias dar keistesnis – storomis lūpomis. Žmogelis, nenorėdamas su jais reikalų turėti, tik kilstelėjo kepurę prieš kryžių ir pasileido kone tekinas šalin.
Kiek paėjęs mato, kad tie vyrai jį vejasi: – Kuriam iš mūsų tu pakėlei kepurę? – klausia. Žmogus nutarė pameluoti ir sako kepurę nukėlęs prieš storalūpį. Mat tas iš visų baisiausias.
Supyko raudonasis ir tarė: – Aš esu Saulė ir vasarą tave sudeginsiu. Storalūpis pasisakė esąs Vėjas ir žmogų ramina, kad numalšins gaisrą. Tada ir baltasis sako: – Aš – Šaltis. Kad manęs negerbi, tai sušaldysiu tave. Vėjas vėl žmogelį guodžia ir žada papūtęs šiltu vėju speigą nugalėti. – Džiaukis, kad man kepurę nukėlei, – sako jis. Nuėjo trys vyrai savo keliais, o žmogus džiaugėsi gerai pasirinkęs ir bėdos išvengęs.