Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė brestantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
***
Palaiminki mane, Mamyte,
Į kelio tolį išlydėk.
Ir lauk parimusi prie lango,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
***
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
***
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliudėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk!
***
Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis,
Gyvenimą mylėkit ir mokėkit
Dalytis juo, kai reikia su kitais.
***
Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio…
Ir jūrą atpažinkite laše!
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai,
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.
***
Mokėkit gimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Te būna jos ilgesnės už metus…
***
Ženkite per žemę jūs laimingi,
Neklupdami prieš audrą ir prieš vėją.
Tegul kely obels žiedais Jums sninga
Ir saulės spinduliai vien spindi
***
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Jūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Bet būkit širdimi jauni jūs visad
Kaip žaluma pavasario miškuos.
***
Jei bus sunku, jūs ženkit neparpuldami ir savo antrą pusę saugokit kely. Linkiu išlikti amžinai drauge ir kasdienybėj nepamiršti, kaip stipriai mylit vienas kitą!
***
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
***
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui,
O širdys – vienai laimei kurti,
Todėl, kad ir kiek daug dienų ar metų pralėks,
Saugokite vienas kitą kaip didžiausią turtą.