Žiūrėdama į kitus margaplunksnius paukščius, tuščiagarbė varna labai jiems pavydėjo. Mat jos plunksnos buvo juodos kaip anglis ir nekėlė jokio džiaugsmo. Užtat didžiai pavyduliaudama stebėdavo gražuolį povą. O jei tik kuris nors iš gražiųjų paukščių pamesdavo kokią plunksnelę, varna tučtuojau nukniaukdavo ją ir įsikišdavo kaip papuošalą tarp savo plunksnų.
Pamatę taip pasidabinusią varną, kiti paukščiai didžiai pasipiktino: -Jūs tik pažvelkite į šitą pasipūtusią kaliausę! Savojo gražumo jai nepakanka, tai nusprendė išsipuošti svetimomis plunksnomis!
Ilgai nelaukę, visi pripuolę ėmė pešioti pavogtąsias plunksnas iš juodo varnos apdaro, o kadangi nebuvo labai mandagūs, tai kartu išpešiojo ir ne vieną jos pačios plunksną. Varnos išvaizda tapo tokia apgailėtina, kad iš jos šaipėsi, kas tik netingėjo. Daugiau niekada ji nebenorėjo puoštis svetimomis plunksnomis, nes suprato, kad pasidabinus vogtais papuošalais sukelsi tik pajuoką ir patyčias!