Ištekėjusiai į užjūrius vienintelei Dukrelei

mama ir dukra
mama ir dukra

Tas begalinis vėjo šauksmas virš Tėvų namų
Skambėjo lyg širdies rauda jau ištisus metus.
Dvasia vaitojo, parėmus staktas ir duris,
Bet mes dar nežinojom, kad tarsi upė, išteki…

… nebus mums Tavo juoko ir kregždės neskraidys.
Mes nesudėsim bluostų, skaičiuodami žvaigždes nakty.
Kur Tu bebūtumei, Dukrele, kur beišeitumei toli, —
Tik nepamiršk gimtinėn kelio, Tėvų ilgėkis per naktis.