Tas begalinis vėjo šauksmas virš Tėvų namų
Skambėjo lyg širdies rauda jau ištisus metus.
Dvasia vaitojo, parėmus staktas ir duris,
Bet mes dar nežinojom, kad tarsi upė, išteki…
… nebus mums Tavo juoko ir kregždės neskraidys.
Mes nesudėsim bluostų, skaičiuodami žvaigždes nakty.
Kur Tu bebūtumei, Dukrele, kur beišeitumei toli, —
Tik nepamiršk gimtinėn kelio, Tėvų ilgėkis per naktis.