Kalėdiniai tostai

Kalėdos
Kalėdos

Pakelkime taurę, kad šios Kalėdos ir Naujieji Metai būtų patys geriausi.
Tegul šypsosi snaigės, tegul krinta mažos, nepastebimos snaigės…

***

Linkime JUMS šiltų, mielų, gražių švenčių…
Kad jūsų namuose vyrautų santarvė ir supratimas!

***

Po sunkios darbo dienos ūkininko žmona ant stalo padėjo glėbį šieno ir pakvietė vakarieniauti. Namiškiai nustebę ir pasipiktinę paklausė, ar ji neišprotėjusi. Šeimininkė atsakė:
– Visiškai ne! Iš kur gi aš galėjau žinoti, kad jūs atkreipsite dėmesį į tai. Aš verdu, gaminu pietus, vakarienę, pusryčius jau dvidešimt metų. Per tą laiką negirdėjau jūsų patvirtinimo, kad valgote ne šieną…
Pakelkime taures ir atsistodami pagerbkime mūsų šeimininkę, kuri taip gražiai papuošė stalą, tokiais nuostabiais valgiais pasitiko mus visus! Už šeimininkę!

***

Tai atsitiko Brazilijoje, kai šalį valdė karalius.
Raitelis nušoko nuo putoto žirgo ir įpuolė į karaliaus rūmus. Jis bėgo per didžiules sales.
– Kur jūs? – užkirto jam kelią durininkas, stovįs prie valgomojo.
– Leiskite pas karalių! Labai svarbus pranešimas! Tai lemia gyvybę ar mirtį!
– Labai apgailestauju, kapitone, – griežtai pasakė rūmininkas. – Jo didenybė šiuo metu valgo krabų pudingą… O tai mėgstamiausias jo valgis.
Tik papietavęs karalius sužinojo, kad jo sūnus paskelbė Brazilijos nepriklausomybę. Bet jau buvo per vėlu ką nors pakeisti. Jei ne pudingas, Brazilijos istorijos įvykiai galbūt būtų susiklostę kitaip.
Tačiau daugelis pasaulio žmonių solidarizuojasi su nuverstuoju karaliumi vienu dalyku, – kai valgai mėgstamiausią patiekalą, trukdyti nevalia.
Tad pakelkime taures už mūsų šeimininkę, kuri sugebėjo paruošti tiek daug skanių patiekalų, kurie prašyte prašosi, kad mes bent laikinai savo kalbomis netrukdytume kaimyno, valgančio jo mėgstamiausią patiekalą.

***

Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalba. Pirmoji pasakė:
– Aš esu ramybė. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, kad man nelieka nieko kito, tik užgesti…
Ir šios žvakės liepsnelė užgęso.
Antroji pasakė:
– Aš esu tikėjimas. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, todėl nėra prasmės man toliau degti.
Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę. Labai nuliūdusi trečioji žvakė pasakė:
– Aš esu meilė. Nebeturiu jėgų daugiau degti. Žmonės manęs nevertina ir nesupranta. Jie neapkenčia tų, kurie juos myli, labiausiai – savo artimųjų.
Ilgai nelaukdama ir ši žvakė užgęso.
Staiga į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgęsusias žvakes. Išsigandęs jis sušuko:
– Ką jūs darote?! Jūs turite degti- aš bijau tamsos! Tai ištaręs pravirko.
Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė:
– Nebijok ir neverk! Kol aš degu, visuomet galim uždegti ir kitas tris žvakes. Aš esu viltis.
Susijaudinęs ir ašarų pilnomis akimis vaikas paėmė vilties žvakę ir uždegė kitas.
Taigi Šv. Kūčių ir Kalėdų proga mes linkime, kad Jūsų širdyse niekada neužgestų viltis ir kiekvienas Jūsų, kaip tas vaikas, tebūna įrankis, savo viltimi visada galintis vėl uždegti TIKĖJIMĄ, RAMYBĘ ir MEILĘ.

Kalėdiniai sveikinimai

Kalėdiniai sveikinimai
Kalėdiniai sveikinimai

Tegul Kalėdų naktį tylią,
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna,
Ramybė, santarvė ir sveikata.

***

Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį,
Bet visada telanko Jus tik laimė,
Jei nedidelė, tai nors maža,
Kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra.

***

Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…

***

Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.

***

Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos.

***

Nuo Kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Ir dalinkime visi!

Padovanok Kalėdų rytą dovanėlę
Ir nereiks gaudyti Kalėdų Senio.
Jis atneš dovanų ir į tavo namus.
Linksmų švenčių!

***

Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu…
Su Šv. Kalėdom!

***

Pabuski šį nuostabų Kalėdų rytą.
Atminki tuos, kam svarbus esi.
Atleisk už viską kas buvo ar nebuvo.
Juk reikia švęsti be kruopelės
Pykčio ir neapykantos širdy…
Šiltų Šv. Kalėdų!

***

Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!

***

Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai,
Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai,
Tos mielos mintys, linkėjimai karšti,
Lai jos aplanko Tavo širdį…
Gražių Šv. Kalėdų!