Vaiko gerovės rodikliai – ko reikia, kad vaikas augtų laimingas?

Nors visi tėvai nori savo vaikams to, kas geriausia, ir trokšta, kad jie augtų laimingi, tačiau gerų norų ir jais pagrįstų didelių pastangų ne visuomet užtenka. Reikia pripažinti, kad vienintelis neribotas dalykas, tėvams siekiant viso, kas geriausia jų vaikams, yra tėviška ir motiniška meilė; visi kiti ištekliai – laikas, pinigai, kantrybė, sveikata, jėgos ir kt. – riboti. Kaip reikėtų juos panaudoti, kad būtų galima tikėtis geriausio rezultato?

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (ebpo) mokslininkai (Bradshaw ir Richardson, 2009) išskiria septynis svarbiausius vaiko gerovę apibūdinančius rodiklius:

  • Sveikata – vaiko sveikata bus geresnė, jei jis bus paskiepytas nuo pagrindinių vaikystės ligų, valysis dantis daugiau kaip vieną kartą per dieną, kasdien valgys vaisių, kiekvieną dieną valgys pusryčius, bus fiziškai aktyvus ir neturės antsvorio.
  • Vaiko pasitenkinimas savo gyvenimu – patenkintas savo gyvenimu vaikas nori eiti į mokyklą, joje nesijaučia perkrautas darbu ir gerai vertina savo sveikatą.
  • Santykiai su svarbiais žmonėmis – vaiko santykiai su svarbiais žmonėmis yra geri, jei jam lengva kalbėtis su savo mama ir tėčiu, o bendraklasiai jam atrodo malonūs ir geranoriški.
  • Materialinė padėtis – materialinė padėtis yra bloga, jei namuose, kuriuose auga vaikas, yra mažai knygų, vaikas neturi visų mokykloje reikalingų priemonių, jei vaiko tėvai yra bedarbiai ar jų pajamos neviršija skurdo ribos, jei šeima neturi santaupų nenumatytoms išlaidoms, jei šeimai nepakanka pinigų bent savaitės atostogoms ne namuose, mėsai, žuviai ar šildymui.
  • Saugumas – vaikas nėra saugus, jei jis netenka savo daiktų, jei patiria smurtą, jei mokykloje iš jo tyčiojamasi.
  • Mokymasis – vaikas turi mokėti gerai skaityti, skaičiuoti ir suprasti gamtos mokslus.
  • Namų aplinka – vaiko gerovei reikalinga neužteršta aplinka, savas kambarys techniškai tvarkingame būste su patogumais.

J. Bradshaw ir A. Richardsono atliktas 27 Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos ir Islandijos vaikų gerovės tyrimas rodo, kad tampriausiai su bendra vaiko gerove susiję rodikliai yra materialaus pobūdžio.

Tyrimas taip pat parodė, kad, priešingai nusistovėjusiam įsitikinimui, šeimos pilnumas pats savaime įtakos vaiko gerovei neturi – jei po tėvų skyrybų vaiko materialinė padėtis ir namų aplinka nepablogėjo ir jei jis vis dar išlaiko gerus santykius su abiem tėvais, pats skyrybų faktas vaikui ilgalaikių neigiamų padarinių nesukelia. Žinoma, realybėje neretai atsitinka taip, kad po skyrybų abiejų tėvų (taigi ir vaiko) materialinė padėtis pablogėja, o dėl tėvų susipriešinimo vaikui tampa sunku išlaikyti gerus santykius su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvena.

Tyrime atliktas įvairių šalių socialinės politikos ir vaikų gerovės palyginimas atskleidė, kad vaikų gerovei svarbesnės yra šalies biudžeto išlaidos, orientuotos į paramą šeimoms prekėmis ir paslaugomis (subsidijos mokyklinėms prekėms, darželiams, būreliams ir pan.), o tiesioginės piniginės išmokos tam įtakos neturi. Toks rezultatas nestebina – parama paslaugomis neišvengiamai panaudojama vaiko labui, o piniginės paramos paskirstymas ne visuomet būna susijęs su vaiko poreikiais. Nors bendrai turtingesnėse šalyse vaikų gerovė didesnė, tačiau ji labiausiai susijusi su biudžeto išlaidomis natūrinei paramai šeimai, o ne su pačiu šalies turtingumu. Bent jau vidutinės biudžeto išlaidos natūrinei paramai praktiškai garantuoja bent vidutinę vaikų gerovę.

Ekonomiškai saugiose šeimose augantys vaikai yra ne tik labiau patenkinti savo gyvenimu nei tie, kurių šeimos susiduria su ekonominiais nepritekliais, – jie gali džiaugtis geresne sveikata, pasiekia aukštesnį išsilavinimą, o suaugę gauna geresnį darbą, didesnes pajamas ir sukaupia daugiau turto. Be abejo, už pinigus galima nupirkti daug vaiko gerovei svarbių dalykų – tinkamo maisto, šiltą būstą, gerų drabužių, kokybišką sveikatos priežiūrą, vaiko vystymąsi stimuliuojančių priemonių (žaislų, knygų ir kt.), pasirūpinti jo laisvalaikio veikla.

Tačiau tarp šeimos ekonominio saugumo ir vaiko gerovės yra ir svarbių netiesioginių sąsajų. Šeimos pajamos tampriai susijusios su tėvų išsilavinimu – aukštesnį išsilavinimą įgiję tėvai ne tik linkę gyventi sklandžiam vaiko vystymuisi palankesnėje aplinkoje, tačiau dažnai turi geresnį supratimą apie tai, kas yra vaiko gerovė ir kaip reikėtų ja rūpintis.