Motinos Meilės kalba mylimam Sūnui

tėvai ir sūnus
tėvai ir sūnus

Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo,
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų,
Kuri brandintų vaisių ateities.


Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, —
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.


Aš — Motina — aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.


Aš — Motina, aš obelis, aš — Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam — mano laimė, viltys ir širdis.

Gerasis Mūsų Sūneli,

tėvai ir sūnus
tėvai ir sūnus

Tavo didelės šventės proga
linkime Tau daugybės planų įgyvendinimo
ir svajonių išsipildymo,
atkaklumo — siekiant užsibrėžtų tikslų,
valios tvirtumo — idėjų sprendimuose,
nuolankumo — prieš vyresnius žmones,
pritarimo — prašantiems Tavo pagalbos,
atlaidumo — besigailintiems,
meilės — savo šeimai,
ištikimybės — savo meilei
ir daug, daug sėkmės, sveikatos ir laimės.
Mes mylime Tave ir jaučiamės laimingi,
kai Tau sekasi.