kalba | MusuGyvenimas.lt

Medžių kalba

Kadaise ir medžiai mokėjo kalbėti. Vos miške pasirodžius medkirčiams, jie visaip imdavo prašyti, kad tik jų nekirstų. Tad medžių niekas ilgą laiką nepjovė, priaugo jų žemėje visa galybė. Nuo tada Dievas uždraudė medžiams kalbėti.

Motinos Meilės kalba mylimam Sūnui

tėvai ir sūnus
tėvai ir sūnus

Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo,
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų,
Kuri brandintų vaisių ateities.


Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, —
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.


Aš — Motina — aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.


Aš — Motina, aš obelis, aš — Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam — mano laimė, viltys ir širdis.