Kas yra bendravimas

bendravimas
bendravimas

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daugelį
metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus
pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys, sudėtinės
dalys ir aspektai.
Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas
intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis,
interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos – posakiai
„mane baigia užgraužti sąžinė”, „pasižiūrėk į save iš šalies” ir pan. Kai kurie
asmenybės tyrinėtojai tvirtina, kad ji susideda iš keleto dalių, panašių į
kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas – tai
„bendravimas” tarp asmenybės dalių. Tarpasmeninis bendravimas – toks, į kurį
įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.
Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai – tai tarpusavio
suvokimas (socialinė percepcija), keitimasis informacija (komunikacija),
tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai.
Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi, mes imame
svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis.

Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, ką matome ir
girdime: naujojo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Mūsų
bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes
savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės mėgina įvertinti
besiformuojančius santykius, savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Tai –
tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Jie leidžia bendraujant
numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį, padeda siekti norimų tikslų.
Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių,
prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš
plytų. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų
sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni
kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai:
kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar
aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta
sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų
pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Komunikacijos procesus įvairiais
aspektais nagrinėja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be
kita ko, siekia nustatyti, kaip žmogaus išorėje „perskaityti” jo jausmus ir
ketinimus, kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir
pan.
Kitas svarbus bendravimo aspektas – tarpusavio sąveika. Tai
bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni
kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Supaprastintai
galima sakyti, kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus
elgesį. Pvz., prekybos agentas, sąmoningai naudodamas veiksmingus
įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Nemandagi,
pikta pardavėja, su kuria bendravome tik keletą minučių, gali ilgam sugadinti
nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. Nemažo
psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai, kaip įtaiga
ir nuostatų keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendimų
priėmimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinėja
savotiškus „žaidimus”, kuriuos „žaidžia” bendraujantys žmonės, nesąmoningai
provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį .

Dažnai, turėdami įvairių tikslų, tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami
žmonės. Pvz., viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti
vairuotojui pinigus už bilietą, parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti, kiek
kainuoja mus sudominusi prekė, kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos.
Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo partnerių charakterio ypatumai, jų vertybės, interesai ir kt. Mums nėra svarbu,
kas tas žmogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų, jei jo ar jos vietoje
būtų bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame
daugelį metų ar net visą gyvenimą. Tai šeimos nariai ir giminės, draugai,
bendradarbiai. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams
būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Žmogaus, su
kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas.
Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos
tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraišumo, meilės
poreikiai).

Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus, galima
sakyti, jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio
suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.